Teisingumas jau čia, bet realybėje niekur negalite registruotis: sistemos stabdo partnerystę

„Mūsų kontora pavasarį paskelbė iniciatyvą „Visos šeimos svarbios“, kuria neatlygintinai padeda tos pačios lyties poroms, norinčioms registruoti partnerystę. Šiandien su dalimi porų jau esame teisminiuose procesuose ir tikime, kad teisingumas darkart triumfuos. Tačiau teismo sprendimo gali neužtenkti procesams pabaigti. Matome, kad registracija valstybinėse institucijose užsitęs dėl nepritaikytų IT sistemų,“ – sako advokatas dr. Karolis Kurapka.

Konstitucinis Teismas dar balandį nutarė, kad iki šiol galiojusi Civilinio kodekso nuostata, leidusi partnerystę tik tarp vyro ir moters, prieštarauja Konstitucijai. Tačiau įstatymų leidėjas iki šiol nėra priėmęs teisės aktų, kurie nustatytų, kaip turi būti registruojamos partnerystės.

Todėl tos pačios lyties poros, norinčios įgyti teisinį santykių pripažinimą, turi kreiptis tiesiai į teismus. Kol kas sprendimai šiose bylose nėra priimti – pirmieji teismų posėdžiai, kuriuose klientams atstovauja „Constat“, suplanuoti rugsėjį.

Institucijų pozicija: laikosi galiojančių teisės aktų

Dėl pareiškėjų asmeninės informacijos jautrumo, bylos nagrinėjamos uždaruose posėdžiuose. Todėl išsamūs duomenys apie procesų eigą nėra viešinami.

Anot advokato dr. K. Kurapkos, jau dabar matoma, kad procesuose institucijų pateiktos pozicijos akcentuoja registracijos formalumus. Pavyzdžiui, Civilinės metrikacijos skyriai Lietuvoje neturi tenchninio funkcionalumo registrų sistemose – tokia forma, kai registruojami tos pačios lyties asmenys, nėra patvirtinta teisės aktuose. Dėl to partnerystės registravimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūra. Advokato teigimu, Teisingumo ministerija bylose irgi išsakė poziciją, kad techninių pokyčių įgyvendinimas gali užtrukti neapibrėžtą laiką, nes reikia pertvarkyti informacines sistemos ir registrų logiką.

Advokatas: poros lieka teisiniame vakuume

„Teisiniu požiūriu susidarė situacija, kai Konstitucinis Teismas jau labai aiškiai pasakė, jog visos šeimos turi teisę į apsaugą, tačiau nėra įstatymo, kuris aiškiai įvardintų, kaip tas pripažinimas turi būti įgyvendinamas praktiškai. Dėl to žmonės lieka be galimybės įteisinti savo santykių nei civilinės metrikacijos skyriuose, nei per registrų sistemas – jiems belieka teismų kelias“, – sako advokatas dr. K. Kurapka.

Visgi, anot advokato, gali nutikti taip, kad teismams pritarus partnerystės įteisinimui, jos registruoti iškart nepavyktų ir dar tektų laukti, kol valstybinės institucijos atnaujins sistemas. „Kitaip tariant, ilgai laukei, dar palauksi, ir tas laukimo laikas liktų vėl neapibrėžtas, jei vertinsime, kad tai yra papildomo biudžeto ir biudžetinės įstaigos prioritetų klausimas“, - pastebi K. Kurapka.

Toliau laukia sprendimų

Advokatų kontora „Constat“ tikisi, kad teismai, remdamiesi Konstitucinio Teismo nutarimu ir tarptautiniais žmogaus teisių standartais, priims ne tik palankius sprendimus norinčioms partnerystę sudaryti poroms, tačiau ir ras teisinį mechanizmą partnerystės registracijai viešuosiuose registruose, tokiu būdu užtikrindami tos pačios lyties porų teisę į šeimos gyvenimo teisinę apsaugą.

Iki to laiko, kaip pažymi teisininkai, partnerystės klausimai Lietuvoje išlieka sprendžiami tik individualių bylų pagrindu, o ne bendrai reglamentuotu įstatymu.

Partnerystės registravimas atvertų praktines teises

Partnerystės sąvoka jau plačiai įtvirtinta Lietuvos įstatymuose: partneriai laikomi šeimos nariais, kai kalbama apie paramą būstui, socialines išmokas, tarnybinius butus, apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ar net karių ir valstybės tarnautojų garantijas. Tačiau be oficialios registracijos šios teisės daugeliui lieka tik teorinės – realiai jomis pasinaudoti galima tik turint įregistruotą partnerystę.