Karščiai niokoja hortenzijas: kasdienė klaida, kuri vos per valandą gali pražudyti krūmą

Šios įspūdingos gėlės, vasaros pradžioje pasidengiančios ryškiomis žiedų kekėmis, netrunka pavirsti liūdnais, suvytusiais augalais, jei jų tinkamai neapsaugoma. Hortenzijos žavi savo spalvomis ir formomis – nuo kamuolinių iki kūginių žiedynų. Jos ne tik puošia gėlynus, bet ir pritraukia žvilgsnius, todėl neretai tampa pagrindiniu sodo akcentu. 

Tačiau visa ši didybė labai trapi ir vos kelios valandos svilinančios saulės gali padaryti daugiau žalos nei visa žiema. Norint išsaugoti hortenzijų gyvybingumą ir žiedų grožį, reikia ne tik kasdieninio dėmesio, bet ir kelių paprastų priemonių. O svarbiausia – suprasti, kodėl šios gėlės taip jautriai reaguoja į šilumą.

Kodėl vasaros karščiai taip pavojingi hortenzijoms?

Ilgai trunkant sausrai ar karščiams, hortenzijų lapai ima vysti, o žiedai džiūsta. Šie pokyčiai dažnai pastebimi jau po vienos itin saulėtos dienos. Ir nors atrodytų, kad toks pasikeitimas yra laikinas, ilgainiui jis silpnina visą augalą, daro jį jautresnį ligoms ir net mažina atsparumą žiemos šalčiui.

Viskas dėl vandens – tiksliau, dėl jo greito netekimo. Hortenzijų lapai ir žiedai yra dideli ir švelnūs, todėl per juos intensyviai garuoja drėgmė. Kadangi šių augalų šaknys dažnai būna paviršiuje, jos nespėja aprūpinti augalo vandeniu taip greitai, kaip šis jį praranda.

Tačiau net ir parudavę lapai nereiškia, kad augalas pražuvo. Tai yra savotiška gynybinė reakcija – apribodamos garavimą, hortenzijos bando išlikti. O tai reiškia, kad su tinkama pagalba jos dar gali atsigauti.

Kaip gelbėti karščio paveiktas hortenzijas?

Jei hortenzija atrodo išsekusi, neverta jos nurašyti. Tinkamai prižiūrint, ji gali sugrįžti į formą net po stipriausio karščio smūgio. Pirmas žingsnis – drėgmė. Reikia augalus laistyti kiekvieną dieną, bet ne paviršutiniškai, o gausiai – vanduo turi pasiekti giliausias šaknų zonas. Geriausias metas tam yra ryte arba vėlai vakare.

Kitas itin svarbus veiksmas – mulčiavimas. Po krūmu užberiama pušų žievė, sausos žolės, kompostas ar net lapai padeda išlaikyti drėgmę žemėje ir sumažina jos garavimą. Toks sluoksnis ne tik apsaugo, bet ir gerina dirvožemio struktūrą.

Hortenzijos, kurios auga atvirose, saulėtose vietose, turėtų būti pridengtos – balta agroplėvelė, šešėlio tinklas ar net paprastas skėtis gali padaryti didelį skirtumą. Jei krūmas auga vazone, jį galima tiesiog pernešti į pavėsį.

Verta prisiminti ir tai, kad per didelius karščius nereikia tręšti hortenzijų, nes tai papildomas stresas. Taip pat nereikėtų skubėti kirpti nudžiūvusių žiedų. Jie veikia kaip natūralus skydas dar neišsiskleidusiems pumpurams, todėl pašalinti juos patariama tik tada, kai orai atvėsta.

Kaip pasiruošti karščiams iš anksto?

Kad ateityje hortenzijos lengviau atlaikytų kaitrą, verta apgalvoti vietą, kur jos sodinamos. Geriausiai tinka tokios vietos, kur rytą krinta saulė, o po pietų jau būna pavėsis. Taip sumažinama rizika, kad vidurdienio karštis pakenks krūmui.

Be to, galima rinktis rūšis, kurios geriau toleruoja sausras. Pavyzdžiui, hortenzija krūminė arba ąžuolalapė yra atsparesnės nei populiariosios stambialapės. O jei sodinukas planuojamas didesniam sode – galima apsvarstyti ir laistymo sistemą. 

Lašelinė sistema, kuri drėkina augalą tiesiai prie šaknų, ne tik taupo vandenį, bet ir padeda išlaikyti augalo sveikatą net ir ilgesniais sausros periodais. Nors karštos vasaros dienos dažnai kelia grėsmę sodui, su šiek tiek pastangų galima išlaikyti žydintį grožį. 

Hortenzijos, kurios atlaikė sausrą ir atsigavo, dar ilgai džiugins savo spalvomis, o pats sodininkas žinos, kad padarė viską, ką galėjo. Ir tai – tikrai gera priežastis didžiuotis savo žaliąja oaze.