Meteorologai prognozuoja šiltą ir saulėtą liepą: ekspertas pasakė, kaip tai atsispindės elektros sąskaitose

Pasak energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ produktų ir rinkodaros departamento vadovo Manto Kavaliausko, elektros kainų dinamika tampa vis mažiau nuspėjama, tačiau sprendimų, leidžiančių sumažinti išlaidas elektrai, yra.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) meteorologo Gyčio Valaikos teigimu, nors birželiui buvo būdingi pakankamai vėsūs orai, liepą ir rugpjūtį oro temperatūra turėtų šoktelėti į viršų. Panašių atvejų jau yra buvę, pavyzdžiui, 2014 m. birželis buvo labai vėsus, tačiau tų metų liepa buvo viena karščiausių Lietuvos istorijoje. Tuo metu 2015 m. šiltais orais nelepino nei birželis, nei liepa, tačiau rugpjūtį termometrų stulpeliai šoktelėjo aukštyn.

Meteorologas šią savaitę prasidėjusią liepą prognozuoja iki laipsnio šiltesnę ir sausesnę nei daugiametis vidurkis, taip pat su didesniu saulėtų valandų skaičiumi.

„Įprastai vasaros pikas, kai temperatūra yra aukščiausia, pasiekiamas liepos antroje ir rugpjūčio pirmoje pusėse. Remiantis sezonine prognoze, liepą oro temperatūra turėtų iki laipsnio viršyti daugiametį vidurkį, kuris yra 18,3 laipsnio. Taip pat turėtų iškristi ketvirtadaliu mažiau kritulių“, – teigia G. Valaika.

Ar sulauksime karščio bangų?

Pasak meteorologo, liepa ir rugpjūtis yra mėnesiai, kai tikimybė sulaukti karščio bangų ir tropinių naktų – didžiausia. Viena jų – jau šią savaitę.

„Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje tapo įprasta vasaros sezonu turėti iki 2 karščio bangų, tačiau sudėtinga prognozuoti, kaip bus šiemet. Žiūrint istoriškai, paskutinė vasara, kurios metu nebuvo fiksuota karštų dienų, buvo 2017 metais. Tad tikimybė per artimiausius mėnesius sulaukti karščio bangų yra išties didelė”, – sako ekspertas.

Pokyčiai termometrų stulpeliuose yra aktualūs elektros vartojimą sekantiems gyventojams, nes jiems kylant aukštyn, išauga energijos poreikis.

„Elektrum Lietuva“ produktų ir rinkodaros departamento vadovo Manto Kavaliausko teigimu, praėjusių metų liepą vidutinė didmeninė elektros kaina buvo aukštesnė nei birželį ir siekė 98,02 euro už megavatvalandę.

„Tačiau tai nereiškia, kad šiemet situacija bus tokia pati. Vis dažniau pastebime, kad prognozuoti kainų dinamiką darosi sudėtinga, o lyginimas su praėjusiais metais nebėra tikslus. Tą parodė ką tik pasibaigęs birželis – didmeninės elektros kainos vidurkis siekė 43,01 euro už megavatvalandę, kai praėjusiais metais jis buvo dvigubai didesnis ir siekė 91,64 euro už megavatvalandę“, – sako bendrovės atstovas.

Elektros kainų šuoliai aktualūs ne visiems

M. Kavaliauskas primena, kad elektros kainų svyravimams didelę įtaką daro atsinaujinančių energijos šaltinių gamyba ir elektros vartojimo lygis. Tokiu atveju, jei liepą bus daugiau saulėtų ir vėjuotų dienų, didėjanti elektros gamyba iš saulės ir vėjo elektrinių mažins kainas. Jei oro sąlygos bus mažiau palankios, o vartojimas išaugs dėl aktyvesnio kondicionierių ir ventiliatorių naudojimo, kainos gali kilti.

Ekspertas akcentuoja, kad didmeninių elektros kainų svyravimai yra aktualūs tiems vartotojams, kurie turi su birža susietus planus. Pasirinkusiems fiksuotą elektros tiekimo sutartį kainų šokinėjimai tiesioginės įtakos neturi.

„Fiksavus elektros kainą jokie išorės veiksniai, kaip oro temperatūrų, gamybos ar vartojimo pokyčiai, neatsispindi elektros sąskaitose. Visas rizikas šiuo atveju prisiima pasirinktas elektros tiekėjas. Turint su biržos kaina susietą planą situacija keičiasi – tokiu atveju reikia būti atsargesniems ir sekti, kada kaina joje kyla, kada – leidžiasi, ir prie esamų sąlygų derinti elektros vartojimą“, – teigia „Elektrum Lietuva“ produktų ir rinkodaros departamento vadovas.

M. Kavaliauskas priduria, kad gyventojai bet kada gali keisti elektros tiekimo planą ar tiekėją, jei pasikeitusios kainos ar sąlygos jiems tampa nepalankios. Lankstumas rinkoje leidžia geriau prisitaikyti prie svyruojančių kainų ir rasti optimalų sprendimą.