Pasirodo, jog šilauogės turi konkurentą: skonis stebina, o augalas auga be didesnių kaprizų

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šilauogių krūmai ne visiems patinka, yra jų reiklumas. Jautrus dirvožemio rūgštingumas, reguliarus tręšimas, polinkis sirgti ir ribotas ilgaamžiškumas gali atbaidyti net entuziastingiausius daržininkus. 

O štai šis augalas, dar vadinamas medlieva, auga beveik be priežiūros, dera ilgai, atrodo įspūdingai ir džiugina ne tik skoniu, bet ir grožiu. Jeigu ieškoma praktiško, dekoratyvaus ir tuo pačiu naudingo krūmo sodo kampeliui – šis pasirinkimas turi kuo nustebinti.

Kuo ypatinga medlieva ir kodėl verta ją auginti?

Šis augalas, dar vadinamas karintu, sparčiai populiarėja Lietuvoje. Vienas pagrindinių jo pranašumų – nepaprastas prisitaikymas prie įvairių sąlygų. Jam nebaisios trumpalaikės sausros, nepastovios temperatūros ar silpnesnės dirvos. Be to, jis ilgaamžis, gali augti tame pačiame kampelyje daugybę metų, kasmet džiugindamas uogomis.

Skirtingai nuo šilauogių, šiam krūmui nereikia jokių ypatingų trąšų, reguliaraus žemės rūgštinimo ar dažnos kaitos. Ir vis dėlto, tai ne tik naudingas, bet ir itin estetiškas sodo gyventojas: pavasarį pasidengia subtiliais baltais žiedais, vasarą nokina melsvas uogas, o rudenį nusidažo raudonais ir oranžiniais atspalviais.

Skonis stebina: saldus, švelnus ir net migdolinis

Uogos, augančios ant medlievos, sunoksta anksčiau nei šilauogės, tad skanumynais galima mėgautis dar prieš vasaros piką. Jose gausu antioksidantų, skaidulų bei vitaminų – tai tikra sveikatos bomba. Svarbiausia – uogos saldžios, lengvai migdolinio skonio su subtilia vanilės nata. Kai kam primena obuolių, migdolų ir šilauogių derinį viename vaisiuje.

Šios uogos puikiai tinka tiek šviežiam vartojimui, tiek konservavimui. Iš jų gaminami sirupai, uogienės, sultys, jos puikiai dera su pyragais, ledais ar kitais desertais. Be to, uogos neturi stipraus rūgštumo, todėl tinka net jautresnį skrandį turintiems žmonėms.

Kaip prižiūrėti medlievą? Viskas paprasčiau nei atrodo

Vienas didžiausių šio augalo privalumų – minimali priežiūra. Pradedantiesiems tai tikras išsigelbėjimas. Skirtingai nei šilauogės, medlieva nebijo neutralaus ar šiek tiek šarminio dirvožemio, todėl nereikia jokių papildomų pastangų jį paruošti. Jis puikiai jausis ir saulėje, ir pusiau pavėsyje – augalas gana tolerantiškas šviesos pokyčiams.

Svarbiausia – kartais palaistyti per ilgesnes sausras. Jei vasara lietinga, net to gali neprireikti. Norint paskatinti gausesnį derėjimą, naudinga kas kelerius metus atlikti genėjimą: pašalinti senas šakas ir taip atnaujinti augalo gyvybingumą. Tai užtikrins tiek gerą išvaizdą, tiek uogų kiekį.

Ką reikėtų prisiminti prieš sodinant?

Sodinant medlievą verta palikti pakankamai vietos – krūmas gali išsikerojus plėstis. Tačiau jo formą lengva reguliuoti genėjimu. Geriausia sodinti ankstyvą pavasarį arba rudens pabaigoje. Šaknys greitai prisitaiko, todėl dažniausiai prigijimas nesukelia jokių rūpesčių. Norint greitesnio augimo, galima mulčiuoti dirvą – tai padės išlaikyti drėgmę ir apribos piktžoles.

Nors ši uoga dar gana retai matoma mūsų soduose, jos populiarumas sparčiai auga. Tai universalus, mažai priežiūros reikalaujantis ir itin naudingas augalas, kuris džiugins ne vienerius metus. Tereikia kartą pasodinti – ir kiekvienais metais bus galima mėgautis saldžiomis, sveikatai naudingomis uogomis be didelio vargo.

Jeigu sode vis dar svarstoma, ką pasodinti be papildomo rūpesčio – medlieva tampa vis rimtesne kandidate. Skonis, vaizdas ir paprastumas – trys priežastys, kodėl ši uoga verta vietos kiekviename darže.