Ši puošni gėlė tyliai naikina jūsų sodą: pašalink ją dabar, kol tai neperaugo į ekologinę katastrofą

Daugelis net neįtaria, kad tam tikros sodo gėlės, kuriomis džiaugiamės dėl jų spalvų ar medingumo, turi niokojančią galią – jos slopina kitų augalų augimą, išstumia vietines rūšis ir iškreipia visą ekosistemą. Viena iš tokių – bitinė sprigė. Ir taip, jei ji auga tavo sklype – metas veikti.

Ši invazinė rūšis sparčiai plinta visoje Europoje, įskaitant ir Lietuvą. Ir nors atrodo nekaltai, mokslininkai bei aplinkosaugininkai neabejoja, kad tai tikra problema, kurią būtina išspręsti. Priešingu atveju galima sulaukti ne tik želdinių nykimo, bet ir teisinių pasekmių.

Kodėl ši rožinė puošmena turi būti šalinama?

Bitinė sprigė (lot. Impatiens glandulifera) kilusi iš Himalajų regiono – Indijos, Nepalo ir Pakistano. Į Europą jis atvežtas dar XIX amžiuje, kai buvo vertinamas kaip įspūdinga sodo puošmena. Tačiau greitai ištrūko iš darželių ribų ir užėmė savo vietą natūralioje gamtoje.

Jis ypač greitai dauginasi, nes kiekvienas augalas gali išskirti šimtus sėklų. Vienas stipresnis vėjo gūsis ar lietus ir sėklos jau skrieja aplinkoje – į griovius, pakrantes, pievas. Kai tik sprigė įsitvirtina, ji greitai nustelbia kitus augalus, užgoždamas šviesą ir siurbdama maistines medžiagas iš dirvožemio.

Blogiausia tai, kad šis augalas ardo ekologinį balansą – sumažėja augalų įvairovė, nyksta vietinės rūšys, o tai tiesiogiai veikia vabzdžius, paukščius ir galiausiai – visą biologinę grandinę.

Kas draudžiama ir ką daryti, jei ji jau pas jus?

Pagal galiojančius Europos Sąjungos teisės aktus, bitinė sprigė įtraukta į invazinių rūšių sąrašą. Tai reiškia, kad draudžiama jį auginti, dauginti, platinti ir net pardavinėti. Šie apribojimai taikomi tiek fiziniams asmenims, tiek sodininkų bendrijoms.

Jei pastebite šį augalą savo sklype – nesižavėkite jo žiedais, o imkitės veiksmų. Svarbiausia yra pašalinti jį prieš žydėjimą ir sėklų išbarstymą, idealiausia yra birželio ar liepos pradžioje. Augalą galima rauti rankomis (mūvint pirštines), pjauti arba šienauti. 

Tiesa, vienkartinio šalinimo neužtenka ir procesą reikia kartoti reguliariai kelis metus iš eilės, kad sėklų bankas dirvožemyje išsektų. Šalinant šį augalą, svarbu neužteršti komposto ir visos išrautos augalo dalys turi būti sunaikintos. Jei pastebite jį augantį viešose vietose – rekomenduojama kreiptis į savivaldybę ar aplinkos apsaugos tarnybas.

Kodėl vis dar kai kurie jį sodina?

Vienas pagrindinių veiksnių – jo vertinimas kaip medingas augalas. Bitininkai neretai jį sodina dėl gausaus žydėjimo, nors tai daryti draudžiama. Dar viena priežastis – nepakankamas žinojimas apie jo žalą. Ne visi augintojai suvokia, kad dekoratyvinis augalas gali sugriauti ekosistemą ar net tapti teisinių problemų šaltiniu.

Jei jau įsiveisė – svarbu ne tik rauti, bet ir stebėti

Po pirmojo pašalinimo būtina nuolat stebėti aplinką ar neatsiranda nauji daigai. Tai gali tęstis keletą sezonų, ypač jei šalia yra drėgnų vietovių: griovių, upelių, miško pakraščių. Jei teritorija didelė ir augalas smarkiai išplitęs, tuomet verta pasitelkti ir bendruomenę arba kreiptis pagalbos į gamtosaugos specialistus. 

Gražus sodas yra ne tik estetikos, bet ir atsakomybės reikalas.  Bitinė sprigė nėra tik estetinė klaida – tai ekologinė problema. 

Jei nori saugios ir sveikos aplinkos savo vaikams ar augintiniams, pasirūpink, kad tavo aplinkoje neliktų šios grėsmingos puošmenos. Nors pašalinti jį gali užtrukti, bet kiekvienas veiksmas – žingsnis sveikesnio gamtos kampelio link.