Nematoma triukšmo žala žmonėms: įvardinta, kodėl jauni žmonės vis dažniau ieško tylos

Pagal Europos aplinkos agentūros duomenis, daugiau nei 20 proc. europiečių gyvena teritorijose, kuriose triukšmas viršija sveikatai pavojingą ribą, o jei taikytume dar griežtesnius Pasaulio sveikatos organizacijos standartus – šis rodiklis šokteltų iki 30 proc. Apskaičiuota, kad dėl nuolatinio aplinkos triukšmo kasmet prarandama apie 1,3 mln. sveikų gyvenimo metų.

Triukšmas šiandien tampa ne tik diskomforto šaltiniu, bet ir psichologiniu veiksniu. „Statista“ duomenimis, net 17 proc. Europos gyventojų nurodo, kad kaimynystės triukšmas jiems trukdo ilsėtis ar dirbti, o didmiesčiuose šis rodiklis dar aukštesnis. Tyrimai rodo, kad foninis triukšmas ilgainiui mažina dėmesio išlaikymo gebėjimą, blogina atmintį ir miego kokybę.

Kaip pažymima platformoje „Rethinking Youth“, jaunoji karta vis dažniau vertina tylą kaip emocinės pusiausvyros priemonę – būdą susigrąžinti dėmesį ir ramybę informacijos pertekliaus sąlygomis. Kitaip tariant, tyla tampa ne atsitraukimu nuo pasaulio, o būdu jį geriau išgirsti.

Tyla – nauja būtinybė

„Tyla šiandien vis dažniau tampa būtinybe, be kurios sunku susikaupti, dirbti ar tiesiog pailsėti. Tylos tema šiais laikais įgauna ir naują prasmę, nes triukšmas tapo ne tik išoriniu, bet ir vidiniu reiškiniu. Gyvename triukšmingai – net tada, kai atrodo, kad ilsimės. Telefonai, socialiniai tinklai, pranešimai, eismas, pokalbiai. Net žiūrėdami mėgstamą filmą ar serialą mes girdime daugybę garso sluoksnių, kurie mus nuolat stimuliuoja. Dėl to vis daugiau žmonių pradeda sąmoningai ieškoti tylos, kad bent kelioms minutėms pabūtų su savimi“, – teigia „Huawei“ produktų mokymų vadovė Baltijos šalyse Urtė Eidžiūnaitė

U. Eidžiūnaitė pabrėžia, kad šis tylos poreikis nėra mados tendencija, o natūrali reakcija į informacinį perteklių. „Kai viskas aplink garsėja – nuo muzikos iki socialinių tinklų – tyla tampa tuo, kas iš tiesų išsiskiria. Ji reiškia nebe atsiribojimą nuo pasaulio, bet atvirkščiai – leidžia jį geriau išgirsti. Todėl vis daugiau žmonių renkasi ausines, kurios siūlo ne tylą vietoje garsų, o suteikia galimybę pasirinkti, kada norime girdėti pasaulį, o kada – save. Tokia pusiausvyra yra tai, kas šiandien žmonėms tampa svarbiausia.“

Technologija, kuri prisitaiko prie gyvenimo ritmo

Naujasis „Huawei“ produktas – belaidės ausinės „FreeBuds 7i“ – pristatytas rugsėjo mėnesį Paryžiuje yra lyg tylos kapsulė miesto žmogui. Šios ausinės sukurtos tam, kad tylos poreikis būtų atliepiamas ir taptų kasdienybės dalimi. Jose įdiegta triukšmo slopinimo technologija „Intelligent Dynamic ANC 4.0“, gebanti realiuoju laiku prisitaikyti prie aplinkos pokyčių – nuo atviro biuro iki sausakimšo troleibuso. Tokiu būdu ausinės pačios „mato“, kiek triukšmo jus supa, ir pritaiko tinkamiausią triukšmo mažinimo lygį.

„Tai tarsi savo asmeninės tylos zonos turėjimas, kuri keliauja kartu su jumis. Ausinių naudotojas šiandien nebeturėtų galvoti, ar jo ausinės veikia geriausiu režimu – šiuolaikinės technologijos gali tai padaryti automatiškai. Mūsų tikslas – kad tylos pojūtis naudojant ausines būtų natūralus, jog jis neatrodytų kaip technologinis efektas, o būtų tiek autentiškas, kiek įmanoma“, – išskiria U. Eidžiūnaitė.

Tylos momentai, kurie keičia savijautą

Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad vos kelių minučių tyla gali turėti realų poveikį – pavyzdžiui, sumažinti streso rodiklius ir skatinti emocinį atsipalaidavimą. „Frontiers in Psychology“ atliktas tyrimas parodė, kad tyla gali reikšmingai pagerinti nuotaiką bei orientaciją akimirkoje.

Pasak U. Eidžiūnaitės, šiuolaikinės ausinės ir kuriamos būtent tam, kad žmonės galėtų pasiimti kokybišką tylą su savimi visur – nuo kelionės į darbą iki pasivaikščiojimo po miestą. Ji priduria: 

„Technologijos neturi dar labiau „triukšminti“ mūsų gyvenimo – jos turi padėti leisti jį bent trumpam sustabdyti. Todėl kasmet išleidžiamos naujos ausinės turi ne tik suteikti naują klausymo patirtį, bet ir priminti, kad ramybė šiandien yra tokia pat vertinga kaip informacija ar ryšys. Tylos poreikis šiuolaikiniam žmogui yra toks pat svarbus, kaip prieš keliolika metų buvo poreikis būti visuomet prisijungusiam“.