Prisijunkite
Paskelbė
Lina Snarskienė
Paskelbta
Rugsėjis seniai praėjo, vadovėliai išpakuoti, sportiniai bateliai atiduoti į spintą, o kalendoriai pažymėti pamokų laikais, būreliais ir namų darbais. Vaikai vėl grįžo į tvarką – keltis septintą, į mokyklą, iš jos, užkandžiai, užduotys, miegelis, ir taip kasdien. Dauguma tėvų lengviau atsikvepia: galiausiai viskas stoja į savo vėžes.
Tačiau iškyla klausimas – ar ta griežta rutina iš tiesų padeda vaikui mokytis geriau, ar tik sukuria iliuziją, kad viskas kontroliuojama? Galbūt tai, kas suaugusiajam atrodo kaip gera tvarka, vaikui – emocinis spaudimas, kuris slopina smalsumą, o ne jį skatina.
Psichologai vis dažniau siūlo pergalvoti įprastus švietimo stereotipus, kuriuos kartais perdavė net mūsų seneliai. Jie kalba ne apie chaosą, bet apie lankstumą. Nes pasirodo, kad vaiko pažangą lemia ne tik tai, kiek valandų jis praleidžia prie stalo, bet ir tai, kiek vietos jo dienotvarkėje lieka spontaniškumui, poilsiui ir kvailiojimui.
Kas slypi po „rutina yra būtina“ mantra?
Rutina dažnai laikoma išsigelbėjimu – ypač šeimose, kur abu tėvai dirba, o vaikų ritmas turi būti suderintas su suaugusiųjų grafikais. Ji padeda planuoti, išvengti chaoso, suteikia vaikui saugumo jausmą. Jei vaikas žino, kas laukia – jis jaučiasi tvirčiau. Tai tikra tiesa, bet tik iki tam tikros ribos.
Kai rutina tampa per griežta, nepaliekanti vietos individualumui, kūrybai ar tiesiog nieko neveikimui, vaikas gali pradėti jaustis tarsi spaudžiamas į formą. Ir tai gali sukelti vidinį pasipriešinimą. Jis pradeda pamiršti, kad mokymasis – natūralus procesas, o ne pareiga. Vietoj to, kad norėtų sužinoti daugiau, jis pradeda norėti tik kad viskas greičiau baigtųsi.
Psichologai teigia, kad vaikams reikalinga struktūra – bet ne tokia, kuri dusina. Geriausiai mokosi tie, kurie jaučiasi emociškai laisvi, kurie žino ribas, bet taip pat turi teisę išreikšti save ir net „pabėgti“ nuo plano. Ir tam reikia balanso – ne tik taisyklių, bet ir lankstumo.
Ką iš tiesų rodo vaikų pažanga?
Daugelis tėvų galvoja, kad gerai organizuotas dienos grafikas tiesiogiai lemia pažymius. Bet tyrimai rodo, kad pažanga labiau priklauso nuo vaiko vidinės motyvacijos, emocinės gerovės ir ryšio su suaugusiaisiais, nei nuo to, ar jis namų darbus padarė 17:00 ar 19:30.
Kai vaikas jaučia, kad mokymasis yra ne tik būtinybė, bet ir priemonė suprasti pasaulį, jis įsitraukia giliau. O kai mokymasis tampa dar viena užduotimi, jis ima dirbti iš pareigos – ne iš noro. Ir čia rutina gali būti kaltininkė, jei tampa per daug mechaniška.
Svarbiau už tikslų laiką – tai, kaip vaikas jaučiasi prie užduočių. Ar jis pavargęs? Įsitempęs? Neramus? Galvos nesuka ne dėl tingėjimo, o dėl per didelio nuovargio? Gal rutina sako: laikas skaityti, bet jo kūnas sako: man reikia pailsėti?
Kada rutina iš tiesų veikia?
Gerai veikianti rutina – tai ne tvarkaraštis, užrašytas ant šaldytuvo. Tai bendras šeimos susitarimas, kurį galima koreguoti. Toks ritmas, kuriame yra vietos tiek pareigoms, tiek žaidimui, tiek netikėtumui. Vaikui svarbu žinoti, kas laukia, bet ne mažiau svarbu turėti jausmą, kad jis – ne robotas.
Pavyzdžiui, jei vaikas po pamokų jaučiasi pavargęs, gal jam nereikia iš karto sėsti prie užduočių. Gal reikėtų leisti pusvalandį tiesiog pažaisti, pasivaikščioti ar net pabūti su savimi. Ir tik po to – grįžti prie mokymosi. Tokia tvarka – lanksti, bet efektyvi.
Taigi, ar rutina padeda tavo vaikui mokytis geriau? Atsakymas – taip, bet tik tada, kai ji pritaikyta prie vaiko, o ne vaikas prie jos. Ji neturi būti įstatymas, kurio negalima pažeisti.
Ji turi būti tarsi kelio ženklas – padedantis nepaklysti, bet leidžiantis pasirinkti greitį. Ir kai vaikas jaučia, kad gali judėti savarankiškai, o ne tik sekti suaugusiųjų grafiką, būtent tada jis pradeda mokytis – iš tikro, giliai, ne dėl pažymio, o dėl savęs. O tai svarbiausia.
Lina Snarskienė
Žurnalistė
Rašau apie sodininkystę, gamtą ir gyvenimą. Tai temos, kurios man artimos širdžiai ir šaknims. Tikiu, kad augalai moko mus kantrybės, cikliškumo ir ryšio su pasauliu, todėl savo tekstais stengiuosi ne tik dalintis žiniomis, bet ir įkvėpti gyventi lėčiau, sąmoningiau, arčiau žemės.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.