Orai per Vėlines – ar šiemet ir vėl teks bristi per purvą iki kapų? Sinoptikai pateikė netikėtą scenarijų

Spalio pabaiga ir lapkričio pradžia – vis dar tas metas, kai tikrasis ruduo jau įsitvirtinęs, bet žiema dar neateina. Tad ir prognozės dažnai tampa loterija. Praėjusiais metais daugelyje kapinių žmonės turėjo bristi per pažliugusią žemę, o rankose laikyti ne tik žvakes, bet ir guminius batus. 

Buvo net vietų, kur automobilius teko palikti toli nuo vartų – nes keliukai tapo nepravažiuojami. Ar šiemet laukia tas pats scenarijus? O gal gamta pagaliau pasigailės ir padovanos sausesnę, šviesesnę Vėlinių dieną?

Ką rodo dabartinės prognozės?

Iki lapkričio 1 liko mažiau nei dvi savaitės, todėl sinoptikai jau pateikia preliminarius orų modelius. Ir štai kas įdomu, nors spalio vidurys Lietuvoje buvo neįprastai drėgnas, kai kurios prognozės leidžia manyti, kad Vėlinių savaitė gali būti sausesnė nei įprasta.

Žinoma, tai dar ne garantija, bet oro modeliai rodo, kad didesni kritulių kiekiai numatomi spalio 27-29 dienomis, o vėliau dangus gali šiek tiek prasigiedrinti.

Tai reiškia, kad iki Vėlinių žemė gali suspėti kiek pradžiūti – bent jau ten, kur yra geras gruntas ar asfaltuoti takai. Tiesa, rytinėse ir šiaurinėse Lietuvos vietovėse išlieka didesnė drėgmės tikimybė, tad jei planuojate lankyti kapus atokiau nuo didmiesčių – vis dar verta pasiruošti sunkesniam keliui.

Kita gera žinia – naktiniai šalčiai kol kas prognozuojami gana švelnūs. Numatoma, kad lapkričio 1 dieną temperatūra svyruos nuo +4 iki +8 laipsnių, su galimu vėju, bet be stipraus lietaus. Kai kur galimi trumpi, bet nepastovūs krituliai – daugiau kaip dulksna nei stiprus lietus.

O kokia bus nuotaika?

Nors daugelis tikisi orų stebuklo – saulėto ir šilto Vėlinių rytmečio, realybė dažniausiai būna niūresnė. Tačiau kartais būtent toks oras ir sukuria tą ypatingą tylos jausmą. Subjuręs dangus, lengvas vėjas, šlapios žvakidės – visa tai tampa šio laiko dalimi. 

Ir jei jau tenka eiti per purvą, žmonės dažnai tai priima kaip natūralų simbolį: per sunkumą, per atmintį, per tylą – link tų, kurių nebėra. Kapinių lankymas dažnai tampa ne tik tradicija, bet ir galimybe sustoti – tikrąja žodžio prasme. 

Net jei reikia vilkti kojas per šlapią taką, tai vis tiek yra viena iš nedaugelio dienų metuose, kai visi važiuoja ne kažkur linksmai praleisti laiką, o pabūti rimtyje. Ir galbūt tai net svarbiau už orą.

Ar verta vilkti guminius batus?

Žiūrint realistiškai – jei esate iš tų, kurie kiekvienais metais pasigaili neapsimovę aulinių ar bent jau storesnių batų, šiemet verta apsidrausti. Nors prognozės kol kas palankesnės nei pernai, Lietuvos ruduo moka nustebinti paskutinę minutę. Viena naktis su gausesne rasa ar netikėtas rytinis lietus ir vėl teks laviruoti tarp balų.

Be to, kapinių aplinka retai būna vienoda – viena dalis asfaltuota, kita – molinga. O dar – daugybė žmonių, susigrūdusių siauruose takuose. Kai kas renkas patogumą, kai kas estetiką, bet patogiausia bus tiems, kurie pasiruoš. Šilta striukė, vandeniui atsparūs batai ir pirštinės – mažas nepatogumas, bet didelis komfortas vėjuotą vakarą.

Šių metų Vėlinės, atrodo, bus kiek palankesnės nei pernai. Sinoptikai kol kas nenumato didelio lietaus, bet visiškai sausu žemės paviršiumi tikėtis sunku. Tad ar teks bristi per purvą? Galbūt tik šiek tiek. Bet net jei ir teks – svarbiausia, kad širdy būtų šilta. Nes ši diena – ne apie orą. Ji apie atminimą Ir apie tai, kad net darganoje randame priežastį sustoti ir pabūti ten, kur tylu.