Pamirškite apie brangius trąšų mišinius: atskleidžiamas paprastas triukas, gėlės žydės kaip niekada anksčiau

Laimei, tam tikros pagalbinės priemonės gali būti itin paprastos ir visiškai nemokamos. Viena jų, kuriai net nereikia išeiti iš virtuvės, yra ryžių vanduo.

Ryžių vanduo dažniausiai be gailesčio pilamas į kriauklę, tačiau šis skystis gali tapti tikru atradimu visiems, kas augina kambarinę žalumą ar gėles. Jis gaminamas labai paprastai, tereikia užpilti švariai nuplautą sausą ryžių saują šaltu vandeniu ir palaikyti kelias valandas. 

Per tą laiką vanduo prisipildo B grupės vitaminų, kalio, fosforo, cinko, magnio bei nedidelio kiekio geležies. Alternatyvus būdas yra naudoti nesūdytą vandenį po virimo.

Šios medžiagos reikšmingai prisideda prie šaknų sistemos vystymosi, lapų stiprinimo ir žiedų pumpurų formavimosi. Be to, ryžių vandenyje esanti krakmolo dalis skatina gerųjų mikroorganizmų augimą dirvoje, todėl pagerėja dirvos struktūra, spartėja organinių medžiagų irimas. 

Tai padeda augalams efektyviau pasisavinti maistingąsias medžiagas. Vitaminas B1 stimuliuoja naujų ląstelių augimą, o kalis ypač svarbus karštomis dienomis, jis padeda augalams palaikyti tinkamą vandens balansą. Magnis pagerina fotosintezės procesą, o tai tiesiogiai veikia lapų spalvos sodrumą ir bendrą augalo išvaizdą.

Kaip tinkamai paruošti ryžių vandenį?

Jei pasirinkote šalto paruošimo metodą, pakanka 100 gramų nevirtų, bet nuplautų ryžių užpilti litru vandens ir palaikyti 2–3 valandas. Gautą skystį reikia praskiesti lygiomis dalimis su švariu vandeniu, prieš laistant. 

Naudojant vandenį po virimo, būtina užtikrinti, kad jame nebūtų druskos ar prieskonių, kitaip jis gali pakenkti augalams. Po atvėsimo, prieš naudojimą rekomenduojama perkošti skystį per tankų sietelį ar medžiaginę servetėlę, kad likučiai neužkimštų dirvos paviršiaus.

Svarbu nepamiršti, kad ryžių vanduo turi būti šviežias. Laikant kambario temperatūroje jis pradeda rūgti, todėl geriausia jį sunaudoti per 48 valandas. Laikymui tinkamiausia – šaldytuvas ir sandarus indas. Jei atsiranda drumstumo, nemalonus kvapas ar spalvos pokytis, geriau tokio skysčio nenaudoti.

Kurie augalai gauna daugiausia naudos?

Ryžių vanduo ypač efektyvus tuo metu, kai augalai aktyviai auga ir formuoja žiedus. Tai reiškia, kad labiausiai tinkamas pelargonijoms, anturiams, begonijoms, hibiskams ar sparnuotėms. 

Taip pat puikiai tinka žaliems augalams – monsteroms, fikusams – kuriems svarbi vešli lapija ir stipri šaknų sistema. Jų lapai tampa ryškesni, o augimo tempas dažnai paspartėja.

Tačiau kaktusams ar sukulentams ši priemonė gali būti ne tik nenaudinga, bet ir žalinga, jų šaknys jautrios drėgmės pertekliui, o perteklinis maitinimas gali išprovokuoti puvimą. Todėl reikėtų žinoti, kad šis metodas netinka visiems augalams be išimties.

Kaip ir kada laistyti?

Ryžių vandeniu augalus laistyti rekomenduojama kas 10–14 dienų, ypač pavasarį ir vasarą. Vidutinio dydžio vazonui, apie 12–14 cm skersmens, užtenka pusės stiklinės praskiesto skysčio. Skystį reikia pilti tiesiai į sausą dirvą, vengiant lapų ir žiedų, kitaip gali atsirasti baltų dėmių, trukdančių šviesai pasiekti augalo audinius. 

Dideliems augalams, pavyzdžiui, palmėms ar monsteroms, kiekį galima proporcingai didinti, bet visada vadovautis taisykle – visas skystis turi būti įsigertas per 15 minučių.

Lauko augalus taip pat galima palepinti, ypač po stipresnio lietaus, kai dirva būna išplauta. Tokiu metu ryžių vanduo padeda atstatyti mineralų balansą. 

Vis dėlto, jeigu po naudojimo augalas ima skleisti nemalonų kvapą ar pasirodo pelėsis, reikėtų nedelsiant nutraukti naudojimą ir keletą kartų išplauti substratą švariu vandeniu.

Ryžių vanduo tai ne tik senovinis triukas, bet ir šiuolaikiška alternatyva brangiems trąšų mišiniams. Naudojant protingai ir laikantis rekomendacijų, jis gali tapti veiksminga, natūralia pagalba augalams. Be jokių išlaidų, be jokių sintetinių chemikalų, tik tai, kas jau yra jūsų virtuvėje.