Šalies realybė, apie kurią niekas nekalba: nusikaltėliai medžioja ir išnaudoja net ir žmones su negalia

„Neretai žmonės, kurių veiksnumas yra apribotas, tampa piktavalių aukomis. Jais lengva manipuliuoti ir taip, pavyzdžiui, pasisavinti jų butą ar kitą turtą, nes jų sprendimai ne visada būna adekvatūs. Savo praktikoje turime atvejų, kai neveiksniais pripažinti žmonės parduoda butus ar kitą turtą“, – pasakoja gydytojas psichiatras psichoterapeutas Martynas Marcinkevičius.

Jo teigimu, yra priemonių, leidžiančių geriau apginti psichikos sutrikimų turinčių žmonių interesus.

Turtą apsaugo veiksnumo apribojimas

Anot M. Marcinkevičiaus, siekiant apsaugoti žmonių su negalia teises ir turtinius interesus, taikomas veiksnumo apribojimas. Per pastaruosius metus sistema pasikeitė – anksčiau žmonės būdavo skirstomi tik į veiksnius ir neveiksnius. Įsigaliojus naujam Civiliniam kodeksui, atsirado galimybė riboti veiksnumą tik tam tikrose srityse. Be to, veiksnumas privalomai periodiškai peržiūrimas iš naujo.

„Nors sistema dar nėra tobula, tai didžiulis žingsnis į priekį. Veiksnumo ribojimai gali būti minimalūs. Visiškai atsisakyti veiksnumo apribojimų negalėtume, nes tai – apsauga žmonėms su negalia, kad jie netaptų piktavalių aukomis“, – aiškina M. Marcinkevičius.

Specialistai pabrėžia, kad dalinis neveiksnumas – tai balanso paieška: siekiama, kad žmogus nenukentėtų ir kartu maksimaliai galėtų veikti tose srityse, kuriose pajėgia priimti sprendimus.

„Manau, kad kelias, kuriuo Lietuva eina, yra teisingas. Nesakau, kad sistema ideali – ji nauja, tobulėjimui ribų nėra, o įvertinti visus aspektus reikia daugiau laiko. Tačiau pati idėja pakankamai gera. Kita gera Lietuvos praktika – tai, kad neveiksnumą turinčių asmenų situaciją vertina ne vienas paskirtas specialistas, o savivaldybių komisijos, bendruomenių atstovai, kurie šiuos žmones pažįsta iš arti“, – pasakoja M. Marcinkevičius.

Vis dėlto jis atkreipia dėmesį į „raudoną vėliavėlę“ – globėjų skyrimą žmonėms, kuriems nustatytas neveiksnumas.

Rūpestį kelia globėjų klausimas

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros atstovė Lina Gulbinė įsitikinusi, kad būtina rimtai peržiūrėti globėjų skyrimo ir jų veiklos kontrolės sistemą, nes globėjai neretai piktnaudžiauja savo padėtimi.

„Pastebime nepriežiūros, nepagarbaus elgesio atvejų. Bendraudami su pagalbą teikiančiomis įstaigomis matome, kad artimieji dažnai siekia nustatyti veiksnumo apribojimus tik tam, jog galėtų lengviau disponuoti žmogaus turtu ir pajamomis“, – teigia L. Gulbinė.

„2022 metais, atlikdami tyrimą, apklausėme globos įstaigų specialistus, pagalbos priimant sprendimus specialistus, savivaldybių socialinius darbuotojus. Jie nurodė, kad viena priemonių, galinti apsaugoti turtinius santykius, galėtų būti registras asmenų, kuriems draudžiama imti kreditus ir paskolas. Kita svarbi priemonė – pagalbos priimant sprendimus paslauga, kai reikalinga pagalba žmogui teikiama savivaldybėje. Trečia – socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas. Toliau rikiuojasi asmeninė pagalba, asmeninis asistentas, pagalba į namus“, – vardija ji.

Pagalbos priimant sprendimus specialistai su žmogumi aptaria situacijas, jo pasirinkimo galimybes, leidžia suklysti, jei pasirenkamas netinkamas sprendimas, ir padeda išmokti ateityje rinktis geriau. Pastebima, kad žmogus su apribotu veiksnumu dažnai būna įpratęs vykdyti tik tai, ką liepia globėjas, ir nemoka išreikšti savo norų.

„Viena iš pagalbos priimant sprendimus specialistų darbo krypčių – išmokyti žmogų turėti norų ir juos aiškiai reikšti“, – pabrėžia L. Gulbinė.

Globėjas ne visuomet paskiriamas tik teismo sprendimu. Asmuo gali pats iš anksto nurodyti, ką norėtų matyti savo globėju, pasinaudodamas išankstinio nurodymo galimybe. Kitais atvejais globėją skiria teismas – dažniausiai tai būna motina, kiti giminaičiai ar globos įstaiga.

Neveiksnumo kategorija stigmatizuoja

Teisėjas Jan Maciejevski pabrėžia, kad teismas savo iniciatyva negali tikrinti, ar globėjas tinkamai atstovauja globotinio interesams, nebent kas nors kreipiasi prašydamas jį nušalinti.

„Neveiksnumo kategorija stigmatizuoja žmones. Galėtume sugalvoti kitokias sąvokas, nes kai kuriais atvejais jos žeidžia. Pavyzdžiui, komoje gulintį žmogų objektyviai apklausti negalime, nežinome, ar jis tikrai neveiksnus. Dabar dažnai tiesiog pritempiama, kad jis neveiksnus: paskiriamas turto administratorius, reikalų tvarkytojas. Protinė negalia – aktualiausia ir skaudžiausia sritis, kuriai būtina rasti tinkamą teisinę formą, kad žmonės su negalia būtų apsaugoti nuo piktavalių“, – sako teisėjas.

Pasak J. Maciejevskio, viena galimų išeičių – asistento ar turto administratoriaus institutas. „Svarbiausia – kaip tai padaryti taip, kad nebūtų pažeistas žmogaus orumas ir nebūtų kuriama stigma, bet kartu būtų užtikrinti jo interesai. Tai – teisės kūrimo klausimas, kuriame dar galima daug ką naujai sumąstyti ir lanksčiai pritaikyti“, – teigia jis.

Asmeninio asistento tikslas – padėti veikti

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad asmeninis asistentas padeda žmogui su negalia tiek namuose, tiek viešojoje erdvėje. Jis gali padėti pasirūpinti asmens higiena, maistu, nuvykti į reikiamą vietą, bendrauti, tvarkyti finansinius reikalus, orientuotis aplinkoje, organizuoti laisvalaikį ir poilsį, palydėti į darbo pokalbį, surasti tinkamą transportą, padėti judėti neįgaliems nepritaikytoje aplinkoje.

Svarbiausias asmeninio asistento uždavinys – ne atlikti veiksmus už žmogų su negalia, o juos daryti kartu su juo, stiprinant jo savarankiškumą.

Asmeninę pagalbą gali gauti visi žmonės su negalia, kuriems toks poreikis nustatytas, nepriklausomai nuo amžiaus, negalios pobūdžio ar sunkumo.

Pagalbos poreikį vieneriems metams nustato socialiniai darbuotojai, vadovaudamiesi socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtinta tvarka. Asmeninio asistento paslaugas teikti gali fizinis asmuo, nesusijęs su žmogumi su negalia artimais giminystės ryšiais. Prieš pradėdamas teikti pagalbą, asmeninis asistentas privalo baigti įžanginius individualios priežiūros personalo mokymus.

Tarp kitko

VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ parengtame projekte „Balsai už teisingumą“, kurio centre – nusikaltimus patyrę žmonės su negalia, pateikiama duomenų, kad pagal ikiteisminių tyrimų statistiką žmonės su negalia dažniausiai nukenčia nuo smurtinio pobūdžio nusikaltimų: fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, grasinimų nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, sistemingo terorizavimo.

Moterys su negalia dažniau nei vyrai su negalia tampa šių nusikaltimų aukomis. Jos 2–3 kartus dažniau patiria smurtą artimoje aplinkoje nei negalią turintys vyrai. 2019 metais iš 94 nužudymo aukų 11 buvo asmenys su negalia – tai sudarė apie 12 proc. visų žmogžudysčių aukų.

Nusikaltimų nuosavybei srityje dažniau nukenčia vyrai su negalia: jie dažniau tampa vagysčių, sukčiavimo, turto sugadinimo ar sunaikinimo aukomis.

2019 metais nuo smurto nukentėjo 434 asmenys su negalia, iš jų 226 – nuo smurto artimoje aplinkoje. Du asmenys su negalia nukentėjo nuo nusikaltimų asmens privataus gyvenimo neliečiamumui. 410 asmenų, nukentėjusių nuo bet kokio išnaudojimo, smurto ar prievartos, gavo socialinę paramą.

Remiantis Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos, vienijančios 16 specializuotų kompleksinės pagalbos centrų, duomenimis, 2020 metais iš 12 tūkst. asmenų, pranešusių apie smurtą artimoje aplinkoje, 363 buvo žmonės su negalia.