Vienas žingsnis, kurį pamiršta net patyrę sodininkai: pasakė, ką būtina padaryti po rododendro žydėjimo

Kai rododendras nužydi, dauguma nustoja apie jį galvoti. Žiedai nukrito, tai vadinasi, sezonas baigtas? Ne visai. Būtent dabar metas, kai vienas paprastas, bet lemiamas veiksmas gali nulemti viso kito sezono rezultatą. Ir jeigu jis nebus atliktas – žiedų tiesiog nebus.

Tad kas nutinka, kai pamirštamas svarbiausias žingsnis? Energija vietoje žiedų išeikvojama sėkloms. Augalas dirba tam, kad pratęstų giminę, o ne kad puoštų jūsų kiemą. Štai kur slypi problema ir sprendimas.

Žiedynų šalinimas yra svarbiausias žingsnis

Jeigu rododendras jau baigė žydėjimą, bet dar nespėjote atlikti žiedyno šalinimo, pats laikas tai padaryti. Tai ne kosmetinė priemonė, o esminis žingsnis, kuris nulemia, ar augalas žydės kitais metais. 

Jeigu paliksite nužydėjusius žiedynus, krūmas automatiškai perjungs savo energiją į sėklų formavimą, o tai jį alins ir žiedinių pumpurų paprasčiausiai nebus.

Svarbu pabrėžti, kad žiedyno šalinimas nėra kirpimas. Jokios žirklės ar sekatoriai čia netinka. Kodėl? Todėl, kad kartu su žiedynu galite netyčia pašalinti ir po juo slypinčius naujus pumpurus. 

Teisingas būdas: švelniai pirštais išlaužti nužydėjusį žiedą, pasaugant aplinkinius, dar šviesiai žalius, naujus augimo taškus. Jeigu žiedynas jau beveik pats krenta – vadinasi, atėjo laikas.

Šį veiksmą geriausia atlikti sausą dieną – ryte arba vėlyvą popietę. Drėgnas oras ar lietus gali lemti grybelinių infekcijų plitimą, nes atviri pjūvio taškai, kad ir kokie nedideli jie būtų, tampa palankia terpe ligoms.

Kodėl negalima rododendro kirpti kaip kitų krūmų?

Vienas didžiausių mitų, kad visus krūmus galima tvarkyti vienodai. Rododendras nėra ligustras ar forsitija. Jo žiediniai pumpurai formuojasi anksti, dažnai jau vasaros viduryje ar pabaigoje, tad netinkamai jį apkarpius galima tiesiog pašalinti visą būsimą žydėjimą.

Apkarpymą reikėtų taikyti tik tada, kai matyti negyvos, ligotos arba labai išsikraipiusios šakos. Net ir tuomet reikėtų elgtis atsargiai – pjūvį atlikti virš sveikos pumpuro vietos, naudoti itin aštrų sekatorių ir dezinfekuoti įrankius po kiekvieno krūmo.

Trūksta ne tik dėmesio, bet ir vandens

Po žydėjimo rododendrais reikia atsistatyti. Tai nėra savaime gyvas augalas, kuris išgyvens be papildomo palaikymo. Ypač sausros metu labai svarbu jį reguliariai laistyti – kartą per kelias dienas, gausiai, kad vanduo pasiektų giliau esančias šaknis. 

Šaknų sistema paviršinė, todėl sausros metu rododendras labai greitai pradeda skųstis – lapai vysta, o nauji ūgliai neauga. Dar vienas svarbus žingsnis – tręšimas. 

Po žydėjimo reikėtų naudoti specializuotus trąšų mišinius, skirtus rodanedrams ir azalijoms. Šios trąšos turi mažai azoto, bet daugiau fosforo ir kalio ir tai būtina, norint paskatinti naujų pumpurų formavimąsi.

Mulčiavimas – mažas triukas su dideliu poveikiu

Kad rododendras neišdžiūtų, kad šaknys būtų saugios nuo karščio ir žiemos šalčių, rekomenduojama naudoti mulčią. Geriausias pasirinkimas – rūgščią terpę palaikanti medžiaga, pavyzdžiui, pušų žievė. Ji padės sulaikyti drėgmę, skatins mikroorganizmų veiklą ir sukurs tinkamą terpę šaknų augimui.

Mulčiuokite ne per storai – apie 5–7 cm sluoksnis aplink krūmo pagrindą, bet venkite liesti patį stiebą. Taip išvengsite puvimo ir galimų grybinių infekcijų.

Ką dar verta žinoti?

Rododendrai nemėgsta šarmų. Jei jūsų dirvožemis per kalkingas – augalas greičiausiai sirgs. Rūgštinkite dirvą kas sezoną, tikrinkite pH, ir jei reikia – naudokite specialią rūgštinančią trąšą ar netgi actą su vandeniu (vienas šaukštas į litrą, kartą per mėnesį).

Jeigu šį sezoną norite užtikrinti, kad kitąmet krūmas vėl sprogstų spalvomis, nepamirškite: žiedų šalinimas pirštais, gausus laistymas, tinkamos trąšos ir mulčiavimas – tai keturi kertiniai ramsčiai, kuriuos praleidus, žydėjimo gali ir nebūti. O tada belieka kaltinti tik save.