Prisijunkite
Raudonųjų serbentų sezonas įsibėgėja birželio pabaigoje ir liepos pradžioje – tada sode jų tiek, kad norisi daryti viską: valgyti šviežius, virti kompotus, dėti prie kepsnių. Tačiau tik vienas dalykas sugrąžina tikrus vaikystės skonius – džemas, kurį gamindavo močiutė. Jis ne tik saldus, bet ir ryškus, kvapnus, turintis tą vieną ingredientą, kuris viską pakeičia.
Dažnas gamina uogienes „iš akies“, improvizuoja. Močiutės receptai tuo metu buvo tikslūs – be perteklinių priedų, bet su skoniu, kuris išlieka atmintyje visam gyvenimui. Šis raudonųjų serbentų džemas nėra išimtis. Jo gamyba nesudėtinga, tačiau rezultatas pranoksta net ir daugiasluoksnius desertus. Svarbiausia čia – kokybiškos uogos, kantrybė ir citrinos sultys. Taip, būtent jos yra tas slaptas akcentas.
Citrina šiame recepte neturi tikslo suteikti rūgštumo – tai daro pačios uogos. Tačiau citrina užtikrina sodrią spalvą, sustiprina skonį ir leidžia džemui ilgiau išlaikyti natūralų šviežumą. Būtent dėl to močiutė niekada nedarydavo džemo be šio mažo, bet reikšmingo priedo.
Ko reikės džemui iš raudonųjų serbentų?
Ingredientų sąrašas trumpas ir paprastas. Jokių neaiškių medžiagų ar konservantų – tik tai, kas natūralu:
Ši proporcija puikiai tiks nedideliam kiekiui džemo – iš jo išeina apie du nedideli stiklainiai. Jei norisi didesnio kiekio, proporcijas galima padvigubinti, tačiau virimo laikas išliks panašus.
Cukrus šiame recepte ne tik saldina – jis padeda džemui natūraliai sutirštėti ir išsilaikyti ilgą laiką be papildomų priemonių. Citrinos sultys, kaip minėta, užtikrina ryškią spalvą ir subtilų rūgštingumą, kuris puikiai dera su serbentų gaivumu.
Kaip gaminti močiutės džemą žingsnis po žingsnio?
Pirmiausia reikia tinkamai pasiruošti uogas – jas reikia kruopščiai nuvalyti nuo šakelių ir lapelių. Tuomet nuplauti šaltu vandeniu ir gerai nusausinti. Švarios ir sausos uogos yra būtinos, kad džemas būtų vientisas ir netaptų vandeningas.
Paruoštas uogas reikia supilti į puodą ir užberti cukrumi. Užkaiskite ant vidutinės ugnies. Maišykite retkarčiais, kol serbentai pradės skleisti sultis ir cukrus ims tirpti. Kai masė taps vientisa ir pradės burbuliuoti, įpilkite citrinos sulčių. Nuo to momento virkite dar apie 15-20 minučių, retkarčiais pamaišydami, kad neprisviltų.
Norėdami patikrinti, ar džemas jau paruoštas, naudokite klasikinį būdą: šaukšteliu užlašinkite truputį ant šalto lėkštutės ir palaukite kelias sekundes. Jei masė nekinta ir nesilieja – galite baigti virimą.
Karštą džemą reikia pilti į sterilizuotus stiklainius. Užsukite sandariais dangteliais, apverskite aukštyn kojomis ir apklokite rankšluosčiu. Taip stiklainiai palaipsniui atauš ir natūraliai susivakuumuos. Tokiu būdu pagamintas džemas gali stovėti visą žiemą – svarbu laikyti tamsioje ir vėsioje vietoje.
Kuo šis receptas ypatingas ir kur jį panaudoti?
Šio džemo skonis – ne per saldus, bet ir ne per rūgštus. Jis idealiai tinka tiek prie skrudintos duonos, tiek kaip pagardas sūriui ar mėsos patiekalams. Daug kas stebisi, bet močiutė jį dėdavo net į meduolinius pyragus ar naudodavo vietoj padažo prie keptos vištienos.
Serbentai turi natūralios pektino, todėl net ir be specialių geliuojančių medžiagų, džemas sutirštėja puikiai. Be to, dėl citrinos išlieka gaivus, nepavirsta į lipnų saldėsį, kaip dažnai nutinka su aviečių ar braškių uogienėmis.
Rekomenduojame perskaityti
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti