Patyrę virtuvės šefai griebiasi už galvų: taip lietuviai gadina makaronus dar net jų neparagavę

Būtent dėl paprastumo šis patiekalas dažnai sugadinamas. Pasitikėjimas rutina ir neapgalvotas požiūris į detales daro daugiau žalos nei naudos. Kai kurie įsitikinimai apie virimą yra tokie klaidingi, kad, pasak italų šefų, juos būtų galima prilyginti virtuviniam nusikaltimui.

Jeigu ir jums teko valgyti beskonius, sulipusius makaronus, vertėtų susipažinti su esminėmis taisyklėmis. Šios smulkmenos pakeis patiekalo kokybę kardinaliai.

Pirmoji bėda – per mažai vandens

Pats dažniausias žmonių įprotis, dėl kurio makaronai sulimpa – per mažas kiekis vandens. Kiekvienas šio produkto gramas sugeria vandenį, todėl jam reikia erdvės. Skaičiavimas paprastas: 100 gramų makaronų turi gauti bent litrą verdančio vandens. Tik tuomet bus užtikrinta tolygi struktūra ir virimas be lipnumo.

Be to, būtina atsiminti, kad druska dedama ne bet kada, o tik tada, kai vanduo jau verda. Jos kiekis – apie pusė arbatinio šaukštelio litrui vandens. Tai padeda išryškinti skonį dar prieš makaronams pasiekiant padažą ar kitus priedus.

Alyvuogių aliejus – ne išeitis, o klaida

Daugelis žmonių vis dar pila aliejų į verdantį vandenį, manydami, kad tai neleidžia makaronams sulipti. Tačiau realybė kitokia. Aliejus plūduriuoja vandens paviršiuje ir neturi jokio kontakto su pačiu produktu. Blogiausia, kad po vandens nupylimo aliejaus likučiai padengia makaronų paviršių ir trukdo padažui prisitvirtinti.

Tikras sprendimas – šaukštas, o ne buteliukas aliejaus. Iš karto įdėjus makaronus į verdantį vandenį, reikia juos gerai išmaišyti. Pirmosiomis minutėmis šis žingsnis labai svarbus, nes tuo metu makaronai dar labai jautrūs sulipimui.

Kaitra turi būti valdoma

Daugelis virimo metu maksimaliai padidina ugnį, tikėdamiesi, kad tai paspartins procesą. Tačiau toks metodas tik suardo tekstūrą. Makaronai virs netolygiai, dalis gali likti per kieta, kita – ištyžti. Kai tik vanduo užverda, ugnį reikia sumažinti, kad virimas taptų tolygus ir švelnus. Toks metodas leis išgauti tikrąjį „al dente“ efektą.

Tai taip pat leidžia išlaikyti makaronų aromatą ir natūralų skonį. Neįsivaizduojate, kiek daug švelnių niuansų galima pajusti vien dėl to, kad maistas virė ramiai, o ne chaotiškai burbuliavo.

Svarbu maišyti, neuždengti ir neplauti

Virimo procesas turi būti aktyvus, ne tik stebimas. Makaronus būtina maišyti nuo pat pradžių – pirmosios kelios minutės svarbiausios. Tereikia kelių mostų šaukštu, kad jie nesusiklijuotų ir išlaikytų idealią formą.

Dangtis čia – priešas, o ne draugas. Uždengus puodą, garai grįžta į vandenį, padidina drėgmės kiekį ir suardo struktūrą. Po virimo jokiu būdu neplaukite makaronų po šaltu vandeniu, jei ruošiate karštą patiekalą. Skrobos sluoksnis padeda padažui „kabintis“ prie makaronų – jo praradimas kainuoja skonį.

6 taisyklės, kurias verta įsiminti

Kad makaronai kiekvieną kartą būtų tokie, kokie turėtų būti – kvapnūs, elastingi, įsimintino skonio – reikėtų laikytis kelių paprastų taisyklių:

• 100 gramų makaronų virkite litre vandens
• nedėkite aliejaus į vandenį, o tiesiog maišykite
• virkite ant vidutinės ugnies, be dangčio
• maišykite pirmąsias minutes
• neplaukite, nebent gaminate šaltas salotas
• druską dėkite tik į verdantį vandenį

Laikantis šių principų, net paprasčiausias makaronų patiekalas taps malonumu, o ne nusivylimu. Ir jeigu Italijoje išgirstumėte virtuvės šefą sakantį „perfetto“ – žinokite, kad einate teisingu keliu.