Šis triukas su miltais pakeitė viską: atraskite, kokia miltų rūšis garantuoja pačius skaniausius virtinius

Neretai tešla plyšta, limpa prie stalo arba tampa tokia kieta, kad neišeina iškočioti be pastangų. Nors dažnas kaltina receptą, problema dažnai prasideda dar prieš minkant – nuo netinkamų miltų pasirinkimo. Atrodo smulkmena, bet rezultatas gali nustebinti.

Norint pasiekti geriausią rezultatą, būtina žinoti, koks miltų tipas yra tinkamiausias. Ir čia verta pasidomėti, nes pasirinkus netinkamą variantą net ir pats tiksliausias receptas neišgelbės tešlos.

Miltų tipas – svarbiau nei manoma

Lietuvos parduotuvėse dažniausiai galima rasti kvietinius miltus pažymėtus numeriais – 405, 550, 650 ar net 812. Šie skaičiai žymi ne atsitiktinius kodus, o technologinę informaciją – kiek miltuose lieka sėlenų, t. y. kaip smulkiai jie sumalti. Kuo didesnis skaičius, tuo tamsesni ir rupesni miltai. Tai reiškia, kad jų drėgmės sugeriamumas skiriasi, o ir glitimo kiekis gali būti netolygus.

Virtiniams idealiausiai tinka kvietiniai miltai, pažymėti skaičiumi 550. Jie balti, glotnūs ir itin tinkami tešlai, kuri turi būti lanksti, bet kartu nelaidi vandeniui verdant. Miltų glitimas šiuo atveju svarbus – kuo jo daugiau, tuo elastingesnė tešla, kuri nesutrūkinės ir nesulips.

Taip pat svarbu tai, kad 550 tipo miltai sugeria vandenį taip, kad nereikia papildomai barstyti jų kočiojant. Tai ne tik patogu, bet ir padeda išvengti sausos tešlos ar papildomų lipimo problemų.

Paprastas receptas, kuris visada pavyksta

Jeigu naudojate tinkamus miltus, jums tereikia laikytis kelių svarbių niuansų. Vienas iš jų – karštas vanduo. Taip, tešlai geriausiai tinka vanduo, kurio temperatūra siekia nuo 70 iki 80 laipsnių Celsijaus. Tokia temperatūra padeda iškart suaktyvinti glitimą ir suminkština tešlą nuo pirmų maišymo minučių.

Jums prireiks: 

• pusės šaukštelio druskos
• dviejų šaukštų aliejaus
• 250 ml karšto vandens
• 500 g kvietinių miltų (tipas 550)

Viską reikia suberti į dubenį – pradžioje sumaišyti miltus su druska, tada supilti karštą vandenį su aliejumi. Kol vanduo dar karštas, tešlą reikėtų pamaišyti šaukštu. Tik kai ji kiek atauš, galima pereiti prie minkymo rankomis. Tam skirti bent septynias minutes. Baigus – palikite uždengtą tešlą apie pusvalandį pailsėti. Po to ji taps minkšta, lengvai kočiojama ir puikiai limpa.

Kodėl verta išbandyti šį būdą

Skirtingai nei kietos ar trupančios tešlos atveju, ši versija leidžia gaminti be streso. Nereikia nuolat papildomai barstyti miltų, nereikia bijoti, kad tešla suskils klijuojant. Be to, virtiniai iš šios tešlos puikiai išverda ir nepraranda formos ar skonio.

Dar vienas privalumas – tokia tešla tinka ne tik virtiniams, bet ir koldūnams ar net plonai šviežių makaronų tešlai. Vadinasi, įvaldžius vieną receptą, galima iš jo kurti daugybę patiekalų.

Taigi, jei virtiniai iki šiol kėlė galvos skausmą – laikas pakeisti ne receptą, o miltų tipą. Jūsų virtuvėje tai gali tapti mažu, bet labai reikšmingu atradimu.