Prisijunkite prie Bilis.lt ir mėgaukitės išskirtinėmis galimybėmis. Registruoti vartotojai mato mažiau reklamų, gali rašyti komentarus bei dalyvauti įvairiuose konkursuose!
Tęsdami prisijungimą soc. tinklais jūs automatiškai sutinkate su privatumo politika ir naudojimosi taisyklėmis, kurias rasite paspaudę čia.
Miško tyloje slepiasi žiemiška gyvybė: mažos, ryškios būtybės, apie kurias nežino net patyrę žygeiviai
Žiema dažniausiai siejama su ramybe, sulėtėjusiu gamtos ritmu ir kuklia spalvų palete. Tačiau patyręs žvilgsnis žino, kad būtent šiuo metų laiku miškai saugo pačias įdomiausias paslaptis. Viena jų – ugniabudės, neįprasti, ryškūs ir net šalčių nepabūgstantys grybai, kuriuos galima pamatyti įsitaisiusius ant senų medžių kamienų.
Neries regioninis parkas socialiniame tinkle pasidalijo įžvalgomis apie šį ypatingą grybinį „žiemišką stebuklą“, o jų pasakojimas atskleidžia kur kas daugiau nei tik estetinį vaizdą.
Ugniabudės ne tik papuošia kamienus ryškiais medaus atspalviais, bet ir tyliai dirba tam, kad miškas galėtų atsinaujinti, išlaikyti gyvą ciklą ir sudaryti buveines kitoms rūšims. Todėl kiekvienas žiemos žygis gali tapti proga pamatyti miško ekosistemą visai kitu kampu.
Ugniabudės – šalčiui atsparūs miško gyventojai
Ugniabudės yra vieni iš nedaugelio grybų, kurie aktyvūs ir matomi net šaltuoju sezono metu. Jos tvirtai laikosi įsikibusios medžių – dažniausiai senų guobų – kamienų.
Neries regioninio parko specialistai ragina žiemos žygeivius atidžiau pasižvalgyti aukštyn: būtent ant pakrančių guobų dažniausiai sužimba šios žiemiškos gražuolės. Šie grybai nėra įprasti: jie skaido medieną, taip pagreitindami nudžiūvusių ir pažeistų medžių irimą.
Ugniabudės natūraliai kolonizuoja silpnus, ligotus medžius, padėdamos ekosistemai atsikratyti senstančios medienos ir sudarydamos sąlygas jaunų medžių augimui. Jos nėra tik puošmena – tai gyvybiškai svarbus miško ciklo elementas.
Ką ugniabudės sukuria miško gyvūnams?
Ugniabudės prisideda prie buveinių kūrimo įvairioms rūšims. Kai grybas ima ardyti medį, jo kamiene atsiranda plyšių, minkštėja mediena, susiformuoja drevės.
Būtent tokias vietas mėgsta geniai ir kitos paukščių rūšys, kurios peri ertmėse. Tokie mikrobuveinių tipai reikalingi ne tik paukščiams – juose apsigyvena ir negyvos medienos vabzdžiai, ir kiti grybai bei kerpės.
Todėl pamačius ugniabudes galima daryti išvadą, kad miškas turi didelę ekologinę vertę ir svarbių senų medžių, kurie leidžia šioms rūšims klestėti.
Miško senumo indikatorius
Neries regioninio parko specialistai pabrėžia, kad ugniabudės yra vienas iš natūralių ir senų miškų indikatorių. Šių grybų buvimas rodo ilgą miško tęstinumą, pakankamą negyvos medienos kiekį ir stabilias ekologines sąlygas.
Tai ženklas, jog miške vyksta natūralūs procesai, o žmogaus įsikišimas ribotas.
Nors ugniabudės ant gyvų medžių gali sukelti baltąjį puvinį ir ilgainiui susilpnina kamieną, ekologiniu požiūriu tai yra natūralus ir būtinas procesas. Dažniausiai jos pasirodo tik tada, kai medis jau savaime yra nusilpęs.
Rašau apie sodininkystę, gamtą ir gyvenimą. Tai temos, kurios man artimos širdžiai ir šaknims. Tikiu, kad augalai moko mus kantrybės, cikliškumo ir ryšio su pasauliu, todėl savo tekstais stengiuosi ne tik dalintis žiniomis, bet ir įkvėpti gyventi lėčiau, sąmoningiau, arčiau žemės.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“
privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.