Prisijunkite
Įsibėgėjusi elektrinių automobilių era atnešė daug pokyčių – tylesnį važiavimą, mažesnę taršą ir visiškai kitokią vairavimo dinamiką. Tačiau kartu su technologine pažanga žmonės vis dažniau pastebi reiškinį, kuris iki šiol su automobiliais buvo siejamas retai: pykinimą keleivio vietoje. Atrodo paradoksalu, bet būtent komfortiškesnės, stabilesnės ir tyliau veikiančios transporto priemonės vis dažniau tampa naujo, dar mažai pažinto pojūčio priežastimi. Kodėl būtent elektriniai automobiliai tokie išskirtiniai? Ir ar gamintojai jau žino, kaip padėti keleiviams, kurie vos pradėję kelionę ima jausti galvos svaigimą?
Daugelį metų mūsų smegenys į keliavimą automobiliu reagavo pagal tam tikrą išmoktą modelį. Vidaus degimo varikliai skleidė nuolatinį garsą, vibracijas, aiškiai pranešdami, kad mašina juda, greitėja ar lėtėja. Tačiau elektriniuose automobiliuose šių signalų tiesiog nebėra. Važiuojama tyliai, dažnai taip tyliai, kad kūnas negauna jokių papildomų užuominų apie greičio pokyčius. Šis jutiminės informacijos trūkumas smegenims tampa iššūkiu: akys mato, kad automobilis juda, bet klausos ir pusiausvyros sistema tam nepritaria. Būtent toks pojūčių konfliktas sukuria klasikinį „motion sickness“ efektą.
Ypač jautrūs keleiviai. Vairuotojas numato kiekvieną judesį – jis žino, kada spaus pedalą, kada suks, kada lėtės, todėl jo smegenys nesuklysta aiškindamos signalus. Keleivis tokios kontrolės neturi, todėl kiekvienas neįprastesnis judesys jam gali tapti nemalonia staigmena. Štai kodėl net žmonės, niekada anksčiau nepatyrę jūros ar oro ligos, pripažįsta, kad pirmą kartą važiuodami elektromobiliu pasijuto nejaukiai.
Elektriniai automobiliai stabdo kitaip. Energijos rekuperacijos sistema pradeda lėtinti automobilį vos atleidus akceleratorių, todėl keleivis nebejaučia jam įprastų trūkčiojimų ar lengvų smūgių, kurie anksčiau pranešdavo apie artėjantį sustojimą. Sklandus lėtėjimas, nors ir komfortiškas, tampa netikėtu kūno signalų pasikeitimu. Smegenys nespėja adaptuotis, o pojūčiai ima konfliktuoti.
Ne mažiau svarbus ir akimirksniu pasiekiamas sukimo momentas – elektriniai varikliai pradeda veikti be jokios vėlavimo fazės. Šis labai greitas, tolygus ir beveik nepraneštas pagreitėjimas ypač stipriai veikia keleivius, kurie jo nepasiruošę. Tuo tarpu vairuotojas, kuris spaudžia pedalą, šį pagreitį išgyvena pasiruošęs, todėl dažniausiai diskomforto nejaučia.
Mokslininkai pabrėžia, kad svaigimas ir pykinimas kyla dėl jutiminio konflikto: rega sako „mes judame“, o kūno pusiausvyros centrai sako „ne, mes stovime“. Elektriniuose automobiliuose šį konfliktą sustiprina visiškai kitokios vibracijų struktūros ir tyla. Pašalinus triukšmą, kuris dešimtmečius buvo natūrali kelionės dalis, smegenys netenka svarbaus orientyro.
Be to, keleivių smegenys neseka automobilio judėjimo logikos. Jie nežino, kada vairuotojas ruošiasi stabdyti, kada įsibėgėti, kada keisti kryptį. Tokia nenuspėjamybė labiau išbalansuoja vidinį ausies aparatą, o tai tampa tiesiu keliu į pykinimą.
Keista, bet net sėdynių vibracijos, kurios elektromobiliuose yra daug švelnesnės, kartais sustiprina simptomus. Kūnas tiesiog nesupranta, kokio judesio tikėtis ir kaip jį interpretuoti.
Gamintojai jau supranta, kad elektra varomas automobilis turi būti ne tik ekologiškas, bet ir fiziologiškai komfortiškas. Todėl prasidėjo intensyvūs tyrimai, kaip kompensuoti trūkstamus jutiminius signalus.
Kai kur bandomi subtilūs žemo dažnio garsai – ne tokie, kurie primintų vidaus degimo variklį, bet tokie, kurie suteiktų smegenims aiškesnį orientacijos tašką. Kitos įmonės eksperimentuoja su sėdynių mikro vibracijomis, kurios atkurtų natūralų judėjimo pojūtį. Dar viena kryptis – LED apšvietimas salone, kuris subtiliai rodo automobilio judėjimo kryptį ir padeda akims lengviau derinti matomą vaizdą su kūno pojūčiais.
Kol šios technologijos dar tik kuriamos, keleiviams rekomenduojama naudotis tradiciniais metodais: žiūrėti į tolį, nedirbti su telefonu, sėdėti tvirtoje pozicijoje ir, jei įmanoma, rinktis priekinę sėdynę. Tokios priemonės padeda sumažinti pojūčių konfliktą ir leidžia kūnui greičiau prisitaikyti prie elektrinio automobilio dinamikos.
Tikėtina, kad dalis keleivių ilgainiui prisitaikys. Žmogaus smegenys geba mokytis ir prisiderinti prie naujų jutiminių modelių. Tačiau kol kas akivaizdu, kad elektriniai automobiliai reikalauja visiškai naujo požiūrio į kelionės komfortą. Automobiliai tapo tylesni ir lygesni, bet žmogaus kūnas – ne. Todėl šis kontrastas atveria visai naują iššūkį industrijai, kuri iki šiol daugiausia dėmesio skyrė naujoms technologijoms, o ne žmogaus fiziologijai.
Elektrinių automobilių populiarumas tik auga, vadinasi, keleivių pojūčių tyrimai taps dar svarbesni. Jei gamintojai randa būdų sukurti automobilius, važiuojančius be išmetamųjų dujų, jie neabejotinai atras ir metodų, leidžiančių keliauti be pykinimo. O kol kas kiekvienas, pirmą kartą sėdęs į elektromobilį ir pajutęs nestiprų galvos svaigimą, gali būti tikras – tai ne įsivaizduojama, o labai reali naujos eros kelionių patirtis.
Rūta
Žurnalistė
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.