Pamirškite perpildytą Santorinį: šie 5 Europos miestai privers iš naujo įsimylėti keliones

Patyręs keliautojas Vinisijus Košta, gyvenantis Prancūzijoje ir aplankęs daugiau kaip šimtą viduramžių Europos miestų, leidinyje „Travel Off Path“ išskyrė penkis patraukliausius miestus, kuriuos drąsiai rekomenduoja kitiems.

Savo pasakojime jis pripažįsta, kad akmenimis grįstos gatvelės, tvirtovės ar bažnyčių aikštės jį jau seniai nebedžiugina taip, kaip anksčiau – visa tai tapo įprasta. Tačiau šie penki miestai privertė jį iš naujo įsimylėti viduramžių Europą.

„Šios penkios Europos perlų ir jų Senajam žemynui būdingas žavesys mane visiškai pakerėjo ir vėl sukėlė tą jausmą pilve, kurio man taip ilgai trūko“, – sakė keliautojas.

Pilis Rodas, Graikija

Pamirškite Santorinį ar Mikoną – tikroji lobynų skrynia slypi rytinėje Dodekaneso salyno dalyje. Rodas – didžiausias viduramžių centras Europoje, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Miestą supa masyvios gynybinės sienos, bokštai ir vartai, primenantys Indianos Džounso filmų dekoracijas, o už jų – akmenimis grįstų gatvelių labirintas, arkų galerijos ir akmeniniai namai.

Grįsta Riterių gatvė veda į Didžiojo magistro rūmus, gotikines katedras ir prancūziškus akcentus, kuriuos čia paliko Šv. Jono riteriai. Netoliese iškilę osmanų minaretai, pirtys bei italų statyti pastatai Mandrakio uoste. Tai unikalus įvairių viduramžių civilizacijų kultūrų derinys.

Onflėras, Prancūzija

Vaizdinga uosto miestelio atmosfera Normandijoje – tarsi Kopenhagos ir Amsterdamo meilės vaisius, tačiau su išskirtiniu prancūzišku žavesiu. Senoji įlanka Vjė basenas idealiai atsispindi ramiame vandenyje, o žvejybos laivai ir kirai suteikia autentišką nuotaiką.

Onflėras išvengė masinio „Instagram“ turizmo bangos: čia gausu fachverko (medinio karkaso) namų, siauros akmeninės gatvelės veda tarp senų pastatų, o seniausia medinė bažnyčia Prancūzijoje – Šv. Kotrynos bažnyčia, pastatyta Šimto metų karo laikais – primena senosios Normandijos istoriją. Miestelis primena impresionistų paveikslą, o šviežios austrės su kalvadosu vietinėje „brasserie“ – beveik privalomas ritualas.

Mostaras, Bosnija ir Hercegovina

Jei Dubrovnikas atrodo pernelyg išpuoštas ir turistinis, verta kirsti sieną ir vykti į Mostarą – tikrą viduramžių perlą su osmaniška širdimi. Miesto centrą puošia legendinis, XVI amžiuje pastatytas arkinis Senasis tiltas per smaragdinę Neretvos upę. Jis buvo sugriautas XX a. dešimtajame dešimtmetyje, o 2004 m. atstatytas akmuo po akmens, panaudojant iš upės dugno iškeltus originalius fragmentus.

Sename mieste gyvenimas verda sava eiga: čia pilna turkiškų turgelių, daugybė pastatų fasadų vis dar paženklinti kulkų žymėmis, o gatvėse matyti aprūdijusios karo technikos likučiai. Užlipkite į Koski Mehmedo Pašos mečetės minaretą ir pasigrožėkite miesto panorama, o vasarą nepraleiskite progos pamatyti drąsuolius, šokančius nuo tilto į upę.

Meisenas, Vokietija

Vos pusvalandis kelio nuo Drezdeno – ir atsidursite Meisene, kur virš Elbės kyla tikra Albrechstburgo pilis, su šviesiais, grietinėlės spalvos bokštais ir smailėmis, primenančiomis „Walt Disney“ eskizus, nors tai visiškai autentiškas viduramžių statinys. Senamiestis (Altstadt) – tai siaurų, akmenimis grįstų gatvelių ir per kelis šimtmečius susiformavusių pastatų raizgalynė, beveik nenukentėjusi Antrojo pasaulinio karo metu.

Skirtingai nuo daugelio kitų vokiškų istorinių centrų, čia iki šių dienų išlikę daug XV amžių menančių elementų: frontonai, medinės fasadų konstrukcijos, didinga katedra pilies kiemo pakraštyje. Kavinėje „Rezidence“ patiekiamas, anot keliautojų, geriausias marcipanas – tai pakankama priežastis čia sugrįžti dar kartą.

Sigišoara, Rumunija

Transilvanijos širdyje glūdi viena paslaptingiausių ir kartu pasakiškiausių viduramžių miestų Europoje. Ryškiaspalviai namai, laikrodžio bokštas, pasvirusios fasadų linijos ir mansardų langai, primenantys „akis“, rūkas ir skambantys varpai – visa tai kuria idealų gotiško filmo scenovaizdį.

Būtent čia gimė Vladas Țepėšas (Drakula), kurio skulptūros ir muziejus jo gimtajame name suteikia miestui slogios romantikos atspalvį. Vakarinė ramybė, klaidžiojimas siauromis gatvelėmis ir slaptomis perėjomis sutemus tampa kelione į tikrą viduramžių pasaulį, kuriame pasaka nuolat balansuoja ties siaubo riba.