Ši romėnų paslaptis glumino mokslininkus dešimtmečius: atsakymą rado dirbtinis intelektas

Dabar, pasitelkę dirbtinį intelektą, mokslininkai mano pagaliau įminę jo paslaptį: akmuo greičiausiai buvo senovinis stalo žaidimo laukelis, o tyrėjams net pavyko atkurti galimas jo taisykles.

Apvalioje kalkakmenio plokštėje išraižytos tiesios ir įstrižos linijos.

Panaudoję 3D vaizdinimą, mokslininkai nustatė, kad kai kurios linijos yra gilesnės už kitas. Tai leidžia manyti, jog žaidimo figūrėlės buvo stumdomos būtent šiomis linijomis, kai kuriomis – dažniau nei kitomis.

„Matome nusidėvėjimo žymes išilgai akmens linijų – tiksliai ten, kur būtų stumdoma žaidimo figūrėlė“, – aiškino Leideno universiteto archeologas, senovinių žaidimų specialistas Walteris Cristas.

Vėliau Mastrichto universiteto tyrėjų komanda pasitelkė dirbtinio intelekto programą, sukurtą atkurti senovinių žaidimų taisykles.

Šiai sistemai, pavadintai „Ludii“, buvo „išmokytos“ maždaug 100 senovinių žaidimų, žinomų iš to paties regiono kaip ir romėnų akmuo, taisyklės.

„Kompiuteris sugeneravo dešimtis galimų taisyklių rinkinių. Tada jis žaidė pats su savimi ir išskyrė keletą variantų, kurie žmonėms yra įdomūs ir patrauklūs“, – pasakojo Mastrichto universiteto tyrėjas Dennisas Soemersas.

Tuomet galimos taisyklės buvo palygintos su tikromis nusidėvėjimo žymėmis akmens paviršiuje, kad būtų galima nustatyti labiausiai tikėtinas žaidimo figūrėlių judėjimo trajektorijas.

Vis dėlto Soemersas ragina išlikti atsargiems.

„Jei pateiksite „Ludii“ bet kokį linijų raštą, panašų į tą, kuris yra ant šio akmens, sistema visada pasiūlys galimų žaidimo taisyklių. Todėl negalime būti visiškai tikri, kad romėnai iš tiesų žaidė būtent taip“, – pabrėžė jis.

Manoma, kad šio „apgaulingai paprasto, tačiau įtraukiančio strateginio žaidimo“ tikslas buvo per kuo mažiau ėjimų persekioti ir įspęsti priešininko figūrėles.