Balinti ar to daryti visai nereikia? Štai kurie barščiai iš tiesų sveikesni, atsakymas gali nustebinti

Tradicinių raudonųjų barščių pagrindas – skaidrus burokėlių nuoviras, neretai papildomas natūraliu burokėlių raugu ir įvairiomis daržovėmis. Raugas yra pieno rūgšties bakterijų šaltinis, todėl gali padėti palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą ir stiprinti imunitetą. Tinkamai paruošti barščiai pasižymi ryškia spalva, gaiviu rūgštumu ir išlieka gana lengvi bei nekaloringi.

Balinti barščiai dažniausiai verdami iš to paties pagrindo, tačiau virimo pabaigoje į juos įmaišoma grietinės ar grietinėlės, kartais dedama ir miltų sriubai sutirštinti. Toks variantas įgauna kremiškesnę konsistenciją ir švelnesnį skonį, tačiau kartu padidėja jo kaloringumas bei sočiųjų riebalų kiekis. Dažnai ši sriuba patiekiama su bulvėmis, kiaušiniais ar dešra, o tai dar labiau keičia jos maistinį profilį.

Maistinę vertę lemia ir pasirinktas sultinys. Daržovių sultinyje ar vien iš raugo virti barščiai paprastai būna lengvesni ir mažiau sūrūs nei tie, kurių pagrindas – riebus mėsos sultinys ar pramoniniai sultinio kubeliai. Pastarieji neretai turi daugiau druskos bei skonio stipriklių.

Jeigu svarbiausia – mažesnis kalorijų ir riebalų kiekis, pranašumą turi klasikiniai, skaidrūs barščiai. Burokėliuose esantys nitratai ir betaninas gali padėti palaikyti kraujagyslių sveikatą ir veikti kaip antioksidantai. Kol sriuba nebalinama riebiu pieno produktu, ji išlieka lengva, o jos „sunkumą“ labiausiai lemia papildomi priedai ir porcijos dydis.

Balinimas grietine padidina bendrą kalorijų kiekį, tačiau tai nereiškia, kad tokia sriuba tampa nesveika. Svarbu saikas ir bendras mitybos kontekstas. Jei tokie barščiai valgomi retai ir derinami su subalansuotu racionu, jie gali būti visavertė mitybos dalis.

Kasdieniam, lengvesniam vakarienės pasirinkimui dažniau rekomenduojama rinktis skaidrią barščių versiją arba dalį grietinės pakeisti natūraliu jogurtu ar kefyru. Šaukštas jogurto suteiks švelnumo ir padės geriau pasisavinti riebaluose tirpius vitaminus, tačiau turės mažiau kalorijų nei įprasta grietinė. Tai gali būti praktiškas kompromisas tarp skonio ir maistingumo.

Ruošiant sveikesnius barščius verta pradėti nuo natūralių ingredientų. Geriausia rinktis naminį burokėlių raugą ar orkaitėje keptus burokėlius ir vengti prieskonių mišinių iš pakelio. Taip sumažinamas perteklinės druskos, cukraus ir dirbtinių priedų kiekis.

Sultinį pravartu virti iš įvairių daržovių, o mėsą, jei jos norisi, patiekti atskirai kaip priedą. Rūgštumą galima išgauti natūraliu raugu ar rūgštesniais obuoliais, o ne dideliu kiekiu acto. Druską ir cukrų reikėtų berti saikingai, kad jie tik paryškintų natūralų burokėlių skonį.

Net ir lengviausia sriuba taps kaloringesnė, jei bus patiekiama su gausia balta duona ar riebiomis dešromis. Tuo tarpu nedidelė porcija barščių su daržovėmis ir viso grūdo duona gali puikiai įsilieti į subalansuotą kasdienį racioną. Galutinį pasirinkimą verta derinti prie dienos meniu ir asmeninės savijautos – tiek skaidrūs, tiek lengvai balinti barščiai gali būti maistingi, jei gaminami apgalvotai.