Gerti ar negerti? Dietologė atskleidė šokiruojančią tiesą apie agurkų marinato skystį

Tačiau nors šis skystis laikomas kone stebuklingu liaudišku vaistu, vis dažniau keliami klausimai: ar jis tikrai toks naudingas, ar vis dėlto gali pakenkti sveikatai? Šiuolaikinė mitybos mokslų pažanga leidžia pažvelgti į agurkų rasalą ne tik per tradicijų, bet ir per įrodymų prizmę – įvertinant tiek jo privalumus, tiek galimas rizikas. Šiame straipsnyje aptariama, ką apie agurkų rasalą sako dietologai, koks jo poveikis organizmui ir kam šį gėrimą reikėtų vartoti itin saikingai.

Žinomas dietologas ir sporto treneris Michalas Vžosekas atkreipia dėmesį, kad agurkų rasalas turi daugybę teigiamų savybių, tačiau kartu slepia ir vieną labai rimtą trūkumą, dėl kurio jis netinka visiems. Pasak specialisto, svarbiausia – suprasti, kiek ir kaip dažnai šį skystį vartojame, o ne beatodairiškai pasitikėti liaudiškomis rekomendacijomis.

Kas iš tiesų yra agurkų rasalas?

Agurkų rasalas – tai skystis, kuriame rauginti ar marinuoti agurkai. Jo sudėtis priklauso nuo paruošimo būdo, tačiau dažniausiai jame yra vandens, druskos, prieskonių ir medžiagų, susidariusių fermentacijos metu. Rūgimo procesas sukuria aplinką, kurioje dauginasi naudingos bakterijos, o kartu išsiskiria ir organinės rūgštys bei kitos biologiškai aktyvios medžiagos.

Ne vienus metus agurkų rasalas laikomas savotišku „liaudišku vaistu“. Kai kas juo gelbstisi nuo pagirių, kiti bandė juo malšinti virškinimo bėdas, dar kiti tiesiog mėgsta jo skonį ir geria kaip neįprastą gėrimą. Dietologas Michalas Vžosekas neprieštarauja, kad tam tikrais atvejais rasalas tikrai gali turėti teigiamą poveikį, tačiau įspėja – tai nėra universali, visiems tinkama priemonė ir ja nereikėtų piktnaudžiauti.

Pagrindinė agurkų rasalo rizika

Didžiausias agurkų rasalo trūkumas – labai didelis druskos (natrio) kiekis. Būtent druska suteikia skysčiui ryškų skonį ir padeda išsaugoti agurkus, bet tuo pačiu tampa ir pagrindine sveikatos rizika.

„Šioje rūgščioje agurkų vandenyje slypi viena itin neraminanti sudedamoji dalis. Per didelis jos kiekis gali kelti kraujospūdį ir didinti širdies bei kraujagyslių ligų – tokių kaip insultas ar infarktas – riziką“, – aiškina Vžosekas.

Kalbama, žinoma, apie druską. Dietologas pateikia iškalbingus skaičius: 100 ml agurkų rasalo yra maždaug 2,5 g druskos. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per parą suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos, tai yra maždaug vieną arbatinį šaukštelį.

Vadinasi, išgėrę vos pusę stiklinės agurkų rasalo, jūs jau gaunate apie pusę rekomenduojamos paros druskos normos. Reikia nepamiršti, kad druskos gauname ir iš kitų produktų – duonos, sūrio, mėsos gaminių, užkandžių, pusfabrikačių. Todėl daugumai žmonių bendras suvartojamos druskos kiekis ir taip gerokai viršija rekomenduojamas ribas.

Per didelis druskos kiekis ypač pavojingas žmonėms, turintiems padidintą kraujospūdį, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, inkstų ligomis ar linkusiems sulaikyti skysčius organizme. Tokiais atvejais agurkų rasalo vartojimą būtina griežtai riboti, o geriausia – dėl to pasitarti su gydytoju ar dietologu.

Kodėl agurkų rasalą verta vartoti saikingai

Nors druskos kiekis agurkų rasale ir kelia pagrindinį susirūpinimą, šis skystis nėra vien tik „sūraus vandens“ mišinys. Jei rasalas vartojamas apgalvotai ir saikingai, jis gali tapti vertingu mitybos priedu. Fermentacijos metu susidaro daug naudingų medžiagų, o pats rasalas dėl savo sudėties kartais vadinamas tikra vitaminų ir probiotikų bomba.

Tinkamas kiekis, pavyzdžiui, keli gurkšniai kartu su maistu ar nedidelis kiekis kelis kartus per savaitę, daugeliui sveikų žmonių gali būti visiškai saugus ir netgi naudingas. Svarbiausia – neperžengti saiko ir įvertinti savo sveikatos būklę.

Penki pagrindiniai agurkų rasalo privalumai

Fermentacijos metu susidarančios pieno rūgšties bakterijos padeda palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą. Gerai veikiantis žarnynas siejamas su stipresne imunine sistema, geresniu maistinių medžiagų įsisavinimu ir netgi geresne savijauta bei nuotaika.

Probiotikai, esantys fermentuotuose produktuose, gali gerinti virškinimo procesus ir padėti tiems, kurie jautriai reaguoja į pieno produktus. Aišku, agurkų rasalas nepakeičia gydymo ir nėra tiesioginis „vaistas“, tačiau gali būti vienas iš papildomų žarnyno veiklą palaikančių veiksnių.

Agurkų rasale randama B grupės vitaminų, taip pat vitaminų A, C, E, K. Be to, šiame skystyje yra kalio, magnio, cinko ir geležies. Nors jų kiekiai nėra milžiniški, reguliariai ir saikingai vartojant rasalą, tai gali prisidėti prie bendro maistinių medžiagų balanso.

Rūgštus skonis ir organinės rūgštys gali padėti sumažinti norą nuolat užkandžiauti, ypač saldžiais produktais. Kartais keli gurkšniai agurkų rasalo tarp valgymų ar prieš pagrindinį patiekalą padeda greičiau pajusti sotumą ir mažina poreikį persivalgyti.

Fermentacijos metu išsiskiriantys izotiocianatai siejami su potencialiomis priešvėžinėmis savybėmis. Tai nereiškia, kad agurkų rasalas gali apsaugoti nuo vėžio ar jį išgydyti, tačiau kaip dalis įvairios, augalais pagrįstos mitybos šis produktas gali prisidėti prie bendro organizmo stiprinimo.

Dietologo išvada ir praktiniai patarimai

Michalas Vžosekas pabrėžia, kad visiško agurkų rasalo atsisakymo daugeliu atvejų nereikia. Tai vertingas, fermentuotas produktas, galintis teigiamai veikti virškinimą ir imunitetą bei papildyti racioną naudingomis medžiagomis. Vis dėlto dėl didelio druskos kiekio būtina laikytis saiko ir atsižvelgti į individualią sveikatos būklę.

Keletas pagrindinių rekomendacijų: nepadauginkite – geriau keli nedideli gurkšniai, o ne pilnos stiklinės kasdien, jei sergate hipertenzija, širdies ar inkstų ligomis, rasalą vartokite tik pasitarę su gydytoju, nepamirkite, kad druskos gaunate ir iš kitų produktų, tad agurkų rasalas neturėtų būti papildomas kasdienis šaltinis, rinkitės natūraliai raugintų, o ne stipriai marinuotų (su actu ir daug cukraus) agurkų rasalą – tokiame skystyje paprastai daugiau probiotikų, vertinkite rasalą kaip prieskonį ar maisto priedą, o ne kaip troškulį malšinantį gėrimą.

Sveikos mitybos pagrindas – įvairovė, saikas ir atsižvelgimas į savo organizmo poreikius. Agurkų rasalas gali būti vienas iš smulkių, bet įdomių mitybos akcentų, tačiau jis neturėtų tapti nei „stebuklingu vaistu“, nei kasdieniu gėrimu be jokių ribų.