Norite gyventi 100 metų ar dar daugiau? Pusryčiai, kurie veikia kaip vaistai, bet jų niekas taip nevadina

Ilgaamžiškumo ekspertai visame pasaulyje nagrinėja, kas bendra tarp tų, kurie nugyvena šimtą metų. Ir vienas iš akivaizdžių atsakymų – ką jie valgo rytais. Ši tema neseniai vėl iškilo į paviršių po to, kai vienas žinomas ilgaamžiškumo tyrinėtojas, remdamasis ilgamečiais stebėjimais, pasidalijo trimis paprastais, bet labai efektyviais pusryčių pavyzdžiais.

Šie pasirinkimai nebrangūs, prieinami daugeliui ir nereikalauja kulinarinių įmantrybių. Tačiau juose slypi tai, ko trūksta daugeliui įprastų pusryčių: stabilus cukraus kiekis kraujyje, stiprus žarnyno palaikymas, uždegimų mažinimas ir ląstelių apsauga.

Fermentuoti grūdai su uogomis ir sėklomis

Vienas iš slaptųjų pusryčių yra senovinis patiekalas, grįžęs į virtuvę per sveikos mitybos bangą. Tai fermentuoti grūdai – daiginti avižiniai ar ruginių grūdų dribsniai, užpilti vandeniu ir palaikyti per naktį. 

Kitą rytą šie grūdai tampa lengviau virškinami, nes suskyla sunkiai įsisavinami junginiai, tokie kaip fitinai. Ant jų užberiama šviežių arba šaldytų uogų – mėlynių, aviečių, bruknių. Ir, žinoma, linų ar čia sėklų, kurios suteikia organizmui omega-3 riebalų rūgščių.

Toks derinys padeda sumažinti uždegiminius procesus organizme, palaiko hormonų pusiausvyrą ir suteikia energijos visai dienai. Svarbiausia – ši kombinacija nekelia cukraus šuolio, todėl tinka net ir tiems, kurie stebi insulino lygį ar kovoja su nutukimu.

Daržovių sriuba arba sultinys su ankštiniais

Galbūt ne pats populiariausias pasirinkimas pusryčiams mūsų krašte, bet būtent šis patiekalas yra įprastas tokiose vietose kaip Japonijos Okinavos regionas – viename iš „mėlynųjų taškų“, kur gyvena ilgiausiai gyvenantys žmonės. Šiltas ryto sultinys su daržovėmis ir šiek tiek lęšių arba pupelių – tai lėtai virškinamas, sotus, bet švelnus maistas.

Daržovės suteikia antioksidantų ir skaidulų, o ankštiniai – baltymų bei mikroelementų, ypač kalio ir magnio. Visa tai ramina virškinimą, palaiko kraujospūdį ir stabilizuoja cholesterolį. Pliusas toks, kad šį patiekalą galima pasiruošti iš vakaro ir tiesiog pašildyti ryte – be jokio streso ar chaoso.

Riešutų sviestas su rūgštesniu vaisiumi

Trečias slaptas variantas – klasika su nedideliu posūkiu. Tai šaukštas natūralaus riešutų sviesto – migdolų, žemės ar graikinių riešutų – ant pilno grūdo duonos riekės.

Geras pasirinkimas šalia patiekti rūgštokų vaisių, pavyzdžiui, kivių arba greipfrutų. Riešutai pasižymi sveikaisiais riebalais, kurie padeda ilgam jaustis sotiems ir saugo širdies veiklą. 

Tuo tarpu rūgštūs vaisiai ne tik gaivina, bet ir gerina virškinimą bei apsaugo nuo oksidacinio streso. Šis pusryčių pasirinkimas tinka ir tiems, kurie rytais neturi daug laiko – viską galima pasiruošti per mažiau nei penkias minutes.

Kodėl tai veikia?

Visų trijų pusryčių esmė – balansas tarp baltymų, riebalų ir angliavandenių, minimalus cukraus kiekis ir maksimalus skaidulų kiekis. Jie neperkrauna virškinimo sistemos, bet ir neužlaiko medžiagų apykaitos. Šie patiekalai padeda palaikyti optimalią kūno būklę ne per kelias dienas, o metai iš metų.

Ilgaamžiškumo ekspertai taip pat pastebi, kad žmonės, kurie renkasi tokius pusryčius, dažnai gyvena aktyviau, geriau miega, turi stabilesnę emocinę būklę ir rečiau serga lėtinėmis ligomis.

Ne receptas, o įprotis

Svarbu ne tik tai, kas lėkštėje, bet ir kaip tai tampa įpročiu. Jei pusryčiai kiekvieną rytą pradedami sąmoningai – be skubos, be telefono rankoje, su dėmesiu savo kūnui ir nauda tampa dar didesnė. Net ir pati paprasčiausia uogų košė, valgoma su dėkingumu, daro poveikį gerokai didesnį nei tobulai subalansuotas patiekalas, suvalgytas streso metu.

Kiekvienas iš šių trijų pusryčių receptų nėra nei brangus, nei sudėtingas. Tačiau jie turi vieną bendrą bruožą – jie gydo, maitina ir stiprina iš vidaus. Ir jei tikėti ilgaamžiškumo ekspertu, būtent tokių rytų reikia, jei norisi gyventi ne tik ilgai, bet ir kokybiškai.