Pavargau nuo septynių valandų prie puodų, šios Kalėdų tradicijos pakeitė mūsų šventes

Tik susilaukusi savo vaikų suvokiau, kiek daug darbo pareikalauja tai, kas iš esmės yra milžiniškai „papuoštas“ sekmadieninis kepsnys. Vaikai pusės daržovių vis tiek nevalgo, o kai prie puodų praleidi mažiausiai septynias valandas, galiausiai pati nebenori į tą maistą net žiūrėti.

Galiausiai nusprendžiau po truputį atsisakyti tradicijų – ir nė karto dėl to nepasigailėjau. Kalėdos – tai laikas šeimai ir prisiminimams kurti, tad nereikia aklai laikytis to, kas „pridera“, vien todėl, kad taip esame įpratę. Verčiau pagalvokite, ką labiausiai mėgsta jūsų šeima, ir pradėkite kurti savo unikalias tradicijas.

Kad būtų lengviau pradėti, dalinuosi keliomis mėgstamiausiomis kalėdinio maisto tradicijomis iš įvairių pasaulio šalių – jos padės įkvėpti vaizduotę ir paskatins virtuvėje šįmet truputį paeksperimentuoti.

Australija

Australijoje Kalėdos švenčiamos vasaros įkarštyje, kai lauke alinantis karštis. Tenykštis Kalėdų Senelis dažnai vaizduojamas ne su kailiniais, o su šortais, kartais – kartu su kengūra, o taurę brendžio pakeičia bokalas šalto alaus. Nors dalis australų vis dar renkasi tradicinį britišką kalakutą, daugelis per Kalėdas renkasi kepsninę. Ypač populiarūs jūros gėrybių patiekalai – krevetės ir omarai. Sunku įsivaizduoti kažką labiau australiško nei „shrimp on the barbie“ – krevetės ant grotelių!

Mūsų, gyvenančių vėsiame klimate, kalėdinė kepsninė sode vargiai įmanoma, tačiau kepimas ant grotelių puikiai pavyks ir namuose. Įspūdį svečiams neabejotinai paliktų ant grotelių keptas omaras su lengvesniais garnyrais. Jei jūsų kalėdinis biudžetas, kaip ir mano, tokios prabangos neleidžia, keptos krevetės gali tapti puikiu vasarišku, Australijos įkvėptu kalėdinio stalo akcentu ar užkandžiu švediškam stalui.

Graikija

Pastaraisiais metais kalakutas Graikijoje tapo dažnesniu svečiu ant kalėdinio stalo – tikriausiai dėl vakarietiškos įtakos. Tačiau tradiciškai šventinio vaišių stalo centre čia būdavo kiauliena: nuo visos keptos kiaulės iki kvapnaus troškinio.

Savo namuose Kalėdoms dažnai kepu kiaulienos šoninės ar sprandinės gabalą. Jį galima kepti labai žemoje temperatūroje ir ilgai, todėl mėsa tampa itin sultinga ir kvapni, o traški odelelė – tikras svečių numylėtinis.

Tradicinis graikiškas kalėdinis valgis patiekiamas su įdarytais kopūstų lapais ir daugybe saldumynų: baklava, kourabiedes (sviestiniai migdolų sausainiai, gausiai apibarstyti cukraus pudra) ir melomakarona (meduoliniai sausainiai su medumi ir graikiniais riešutais).

Viso šio saldžiojo ansamblio pažiba – kalėdinė duona „Christopsomo“ („Kristaus duona“). Kaip mums įprasti bandelėmis puošiami velykiniai kepiniai, taip Christopsomo dažnai puošiama kryžiumi arba „X“ raide (tai pirma Kristaus vardo graikiška raidė). Ji kepama su razinomis, anyžiais ir riešutais, o patiekiant apšlakstoma medumi. Toks kepinys puikiai tiktų vietoj mums įprasto sunkesnio kalėdinio pyrago – ypač jei mėgstate patys kepti. Jei nesate religingi, duoną galite dekoruoti ne kryžiumi, o, pavyzdžiui, šventine lapija, džiovintais vaisiais ir riešutais.

Japonija

Japonija nėra krikščioniška šalis, todėl Kalėdos čia nėra religinė šventė, tačiau japonai vis tiek puošia namus, miestus, rengia kalėdines muges ir grožisi šventinėmis girliandomis – visai kaip daugelyje kitų pasaulio šalių. Greta mums atpažįstamų švenčių atributų čia susiformavo ir savitos, labai įdomios tradicijos.

Viena iš jų – KFC. Taip, perskaitėte teisingai: keptas vištienos sparnelis vietoj kalakuto! Pasakojama, kad septintajame dešimtmetyje KFC darbuotojai nugirdo turistų grupę, ieškojusią kalakuto Kalėdoms. Neradę, jie galiausiai nusipirko KFC. Po kelerių metų šiai istorijai įkvėpus buvo sukurta itin sėkminga reklaminė kampanija „Kurisumasu ni wa kentakkii!“ („Kentucky – Kalėdoms!“). Tradicija prigijo taip stipriai, kad dabar manoma, jog per Kalėdas KFC mėgaujasi daugiau nei 3,5 milijono Japonijos šeimų. Paklausa tokia didelė, kad kalėdiniai užsakymai daromi iš anksto, lygiai taip, kaip mes užsisakome kalakutą.

Nors tikėtina, kad bandymas pakeisti tradicinį kalakutą KFC Lietuvoje ar Anglijoje sukeltų lengvą šoką, tai galėtų būti nebloga išeitis per antrąją Kalėdų dieną – ypač nuo šventinio nuovargio kenčiančiai galvai.

Kita svarbi japonų tradicija – kalėdinis tortas. Tačiau jis gerokai skiriasi nuo mums įprasto sunkaus džiovintų vaisių pyrago. Japoniškas kalėdinis desertas – tai lengvas biskvitinis tortas su baltu kremu ir braškėmis, dažnai puoštas tradiciniais kalėdiniais papuošimais. Po sotių kalėdinių pietų lengvas, vaisinis biskvitas skamba daug patraukliau nei sunkus, saldus pyragas – mano vaikai, pavyzdžiui, tokį išsirinktų nedvejodami! Be to, jį pagaminti gerokai paprasčiau ir greičiau.

Etiopija

Etiopijoje vis dar laikomasi senojo Julijaus kalendoriaus, todėl Kalėdos čia švenčiamos vėliau – sausio 7 dieną. Prieš jas tikintieji 43 dienas pasninkauja, todėl šventinis vaišių stalas, vadinamas Ganna, yra ilgai lauktas ir ypač džiaugsmingas.

Etiopai tradiciškai valgo wat – tirštą, aštrų troškinį iš mėsos, daržovių, kartais kietai virtų kiaušinių. Jis patiekiamas su injera – rūgščia plokščia duona iš fermentuotų grūdų tešlos. Kaip mes su kary valgome naan ar chapati, taip injera čia naudojama kaip valgymo įrankis, ja kabinamas troškinys.

Ši idėja puikiai pritaikoma ir mūsų namuose. Kūčios ar Kalėdų išvakarės dažniausiai būna labai darbinga diena – daug paskutinės minutės ruošos, svečių sutikimo, dovanų pakavimo. Ryte į lėtąją viryklę ar sunkų troškinimo puodą orkaitėje įdėkite mėsos, daržovių ir prieskonių – vakare turėsite savąją wat variaciją, kuri beveik „pasigamino pati“.

O kaip jums skamba kalėdinio kalakuto wat troškinys antrąją šventės dieną? Tai būtų nuostabus ir visiškai naujas likusios mėsos panaudojimo būdas.

Indonezija

Nors dauguma indoneziečių yra musulmonai, apie 10 % gyventojų – krikščionys, todėl Kalėdos čia gana plačiai švenčiamos. Šventiniam meniu būdinga gausybė tradicinių patiekalų, kurie skiriasi pagal regionus, o kai kuriuose akivaizdi europietiška, ypač olandiška, įtaka.

Kalėdoms čia dažnai patiekiama vištiena ar žuvis su rica-rica – aštriu sambalu, patiekiamu kartu su svogūnais, agurkais ir laimu. Taip pat populiarūs ryžių patiekalai, tokie kaip Jaha ar Lemang – ryžiai su kokosų pienu, žolelėmis ir prieskoniais, gaminami bambuko stiebuose, apvyniotose bananų lapais.

Iš olandų valdymo laikų Indonezijoje išliko ir tokie kalėdiniai patiekalai kaip klappertaart (kokosinis pyragas) ir sup brenebon – sodri raudonųjų pupelių sriuba su mėsa. Pastaroji puikiai tiktų ir mūsų kalėdiniam stalui. Ji verdama iš raudonųjų pupelių ir mėsos, gardinama pipirais, gvazdikėliais ir muskato riešutu – prieskoniais, kuriuos ir mes neretai siejame su žiema ir šventėmis.

Tikiuosi, ši trumpa kelionė per Kalėdų maisto tradicijas visame pasaulyje pažadino jūsų smalsumą ir skonio receptorius. Nebijokite šiais metais išbandyti kažką naujo – nebūtina atsisakyti visų senųjų tradicijų, tačiau vienas kitas patiekalas iš kitos šalies gali jūsų šventiniam stalui suteikti naujų skonių ir sukurs dar daugiau gražių prisiminimų.