Svarbus ekspertų įspėjimas: vienas kavos gėrimo įprotis gali išbalansuoti jūsų kūną visai dienai

Jūs galite jausti, kad mėgstamas gėrimas suteikia žvalumo, tačiau tuo pačiu gali sukelti ir fiziologinių reakcijų, kurios primena nerimo priepuolį. Dėl to daugelis ima bijoti, kad kava jiems paprasčiausiai netinka, nors iš tikrųjų dažniausiai problema slypi ne pačiame gėrime, o organizmo reakcijoje į kofeiną arba netinkamuose vartojimo įpročiuose.

Kad galėtumėte mėgautis kava be įtampos ir nerimo, verta suprasti, kas vyksta jūsų organizme po kiekvieno puodelio. Tik tada atsiras galimybė sąmoningai koreguoti savo įpročius ir džiaugtis maloniu gėrimu be nemalonių pojūčių.

Kodėl kava gali sukelti nerimo pojūtį

Daugelis žmonių kavoje mato tik kofeino suteikiamą žvalumą, tačiau organizmas į šią medžiagą reaguoja daug plačiau. Kofeinas yra stiprus centrinės nervų sistemos stimuliatorius, todėl natūralu, kad jis gali sustiprinti tiek teigiamus pojūčius, tiek tuos, kurių nenorėtumėte patirti.

Kofeinas aktyvina nervų sistemą ir padidina adrenalino išsiskyrimą. Organizmas šį procesą supranta kaip signalą pasiruošti veikti, todėl širdies ritmas padažnėja, kvėpavimas tampa greitesnis, o mąstymas spartėja. Tokia fiziologinė būsena labai primena nerimą, todėl kai kuriems žmonėms šis pojūtis susimaišo su psichologine įtampa.

Svarbu suprasti, kad kofeino kiekis puodelyje kavos priklauso nuo daugybės veiksnių: pupelių rūšies, skrudinimo, malimo ir net paruošimo būdo. Vidutinis 237 ml puodelis gali turėti apie 100 mg kofeino, tačiau realybėje šis kiekis gali būti tiek dvigubai mažesnis, tiek dvigubai didesnis. Žmonės, kurie jautriau reaguoja į kofeiną, nerimo simptomus gali pajusti net nuo mažesnio kiekio.

Kofeinas ir smegenų relaksacijos signalai

Žmogaus smegenys natūraliai gamina medžiagą, vadinamą adenozinu. Ji atsakinga už ramybės pojūtį, mieguistumą ir signalus, leidžiančius organizmui atsipalaiduoti. Adenozino koncentracijai didėjant, kūnas supranta, kad artėja poilsio laikas.

Kofeinas turi panašią struktūrą į adenoziną, todėl prisijungia prie tų pačių receptorių. Dėl to jūsų smegenys nebegauna realaus signalo sulėtėti. Vietoje to jos reaguoja į dirbtinai sukeltą aktyvumą, kuris padidina įtampą ir neleidžia jaustis ramiems. Tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl pradedate jausti vidinį nerimą ar įtampą net ir suvartoję nedidelį kavos kiekį.

Kai kurie žmonės šį procesą toleruoja labai gerai, tačiau kitiems smegenų reakcija būna ryškesnė. Dėl to vieni gali išgerti kelis puodelius ir jaustis nuostabiai, o kiti po vieno šaukštelio tirpios kavos pastebi sustiprėjusį širdies plakimą.

Fiziologiniai pokyčiai, imituojantys nerimo priepuolį

Kofeinas padidina širdies ritmą ir kraujospūdį. Dėl to galite pajusti rankų virpėjimą, lengvą drebulį, padažnėjusį kvėpavimą ar net prakaitavimą. Visi šie požymiai yra identiški tiems, kurie pasireiškia nerimo epizodo metu. Jei esate žmogus, linkęs į nerimą, tokie simptomai gali paskatinti dar didesnę įtampą.

Tai tarsi užburtas ratas: kofeinas sukelia fiziologinius pokyčius, o smegenys šiuos pokyčius interpretuoja kaip pavojų. Tuomet kyla nerimas ne dėl tikros grėsmės, o dėl klaidingos organizmo reakcijos.

Ką galite padaryti, kad kava nekeltų nerimo

Pirmasis žingsnis yra išmokti suvokti, kada jūsų organizmas yra jautresnis. Nerimą mažinti gali keli įpročių pokyčiai, kuriuos verta išbandyti jau šiandien.

Padėti gali paprastas maisto užkandis. Kava geriama tuščiu skrandžiu pasisavinama greičiau, todėl kofeino poveikis tampa itin intensyvus. Maistas sulėtina kofeino absorbciją ir sumažina staigius energijos šuolius bei kritimus, kurie gali skatinti nerimą. Jūs taip pat galite stabilizuoti hormonų reakcijas paprasčiausiai pavalgę prieš gerdami kavą.

Kitas svarbus momentas yra laikas, kada geriate kavą. Ryte organizme natūraliai yra daug kortizolio. Jei tuo metu išgeriate kavos, stimuliacija tampa dviguba ir gali sukelti perdėtą reakciją. Atidėję kavą bent valandai po pabudimo, leisite hormonų sistemai stabilizuotis ir sumažinsite nerimo riziką.

Jei nerimą kelia pats kofeino kiekis, geriausias sprendimas yra sumažinti dozę. Vietoje stiprios juodos kavos galite rinktis mažesnį puodelį, silpniau skrudintas pupeles arba tiesiog silpnesnį gėrimą. Tai leis mėgautis ritualu, tačiau neperkraus organizmo.

Kiti būdai sumažinti nerimo riziką

Kavos vartojimas yra tik vienas veiksnių, turinčių įtakos emocinei būsenai. Jei norite stabiliau jaustis visą dieną, verta pasirūpinti subalansuota mityba. Jūsų organizmui reikalingi vaisiai, daržovės, baltymai ir sveikieji riebalai, kurie užtikrina stabilų cukraus kiekį kraujyje ir sumažina dirglumą.

Miego kiekis taip pat turi milžinišką reikšmę. Neišsimiegoję žmonės jautriau reaguoja į kofeiną, todėl nerimo rizika ženkliai padidėja. 7 arba 9 valandos kokybiško miego gali būti raktas į geresnę savijautą.

Fizinė veikla, net ir trumpa kasdienė mankšta, padeda organizmui greičiau susidoroti su stresu ir pertekliniu adrenalinu. Todėl tiems, kurie mėgsta kavą, tačiau bijo nerimo, labai naudinga į savo rutiną įtraukti bent kelias minutes judėjimo.