Toksinis pavojus slypi ten, kur mažiausiai tikitės: ar ir jūs klystate valgydami šį vaisių?

Pavienės sėklos įprastai nekelia didesnės rizikos, tačiau nuolatinis arba didesnis jų kiekis gali sukelti organizmui nepageidaujamų reakcijų. 

Tokios reakcijos siejamos tiek su sėklų struktūra, tiek su jose esančiomis cheminėmis medžiagomis, kurios tam tikromis aplinkybėmis gali tapti toksiškos. Dėl to specialistai pabrėžia, kad sėklų nereikėtų traktuoti kaip įprasto vaisiaus komponento, kurį galima be baimės suvalgyti didesniais kiekiais.

Sėklos ir pavojus užspringti

Nors obuolių sėklos atrodo mažos, jos gali tapti rizikos veiksniu, ypač vaikams arba žmonėms, turintiems rijimo sutrikimų. Maži, kieti ir slidūs grūdeliai gali patekti į kvėpavimo takus, o tai sukelia užspringimo pavojų. 

Vaikų kvėpavimo takai yra siauresni, todėl net vienas sėklos grūdelis gali sukelti didelį diskomfortą. Dėl šios priežasties specialistai rekomenduoja prieš duodant obuolių mažiesiems visada pašalinti sėklas ir kietesnius šerdies gabalėlius.

Užspringimo tikimybė išauga ir suaugusiesiems, kai maistas valgomas skubant ar kalbant. Obuolių sėklos gali patekti ne ten, kur turėtų, o tokios situacijos dažnai sukelia paniką ir reikalauja greitos reakcijos. Nors tai nėra dažnas reiškinys, jo rizika yra reali, todėl atsargumas visada yra naudingas.

Toksinis poveikis dėl amigdalino

Obuolių sėklose natūraliai randama amigdalino, medžiagos, kuri tam tikromis aplinkybėmis organizme gali virsti cianidu. Tai vyksta tik tuomet, jei sėklos yra sutraiškomos arba kruopščiai sukramtomos, nes jų kieta išorinė struktūra įprastai neleidžia amigdalinui išsiskirti. Pavienės sėklos, kurios yra praryjamos nekramtytos, įprastai pašalinamos per žarnyną be poveikio sveikatai.

Vis dėlto sukramtytos sėklos gali tapti pavojingos. Cianidas yra itin toksiška medžiaga, kurios poveikis organizmui gali būti greitas ir stiprus. Nedideli kiekiai įprastai sukelia lengvus simptomus, tačiau didesnis kiekis gali tapti grėsme sveikatai. 

Pirmieji požymiai pasireiškia galvos skausmu, pykinimu, nerimu ar lengvu svaigimu, tačiau progresuojant apsinuodijimui gali atsirasti dusulys, sąmonės sutrikimai bei traukuliai.

Nors realios apsinuodijimo situacijos pasitaiko retai, jų galimybė priklauso nuo to, ar sėklos buvo sukramtytos ir kiek jų buvo suvartota. Specialistai pabrėžia, kad pavojų kelia būtent didesnis kiekis sėklų, tačiau padidintas atsargumas vis tiek rekomenduojamas.

Virškinimo sistemos sudirginimas

Obuolių sėklos gali sukelti virškinimo sistemos dirginimą ne vien dėl cheminių junginių, bet ir dėl savo fizinės struktūros. Jos yra kietos ir gana šiurkščios, todėl didesnis jų kiekis gali apsunkinti virškinimą. 

Žmonės dažniausiai pastebi skrandžio spazmus, lengvą pykinimą arba pilvo pūtimą, jei suvartoja daugiau nei kelias sėklas vienu metu. Tokio tipo dirginimas dažniau pasireiškia tada, kai žmogus įprastai vengia rupesnių, kietesnių maisto produktų arba turi jautresnę virškinimo sistemą. 

Sėklų paviršius nėra lengvai suskaidomas, todėl organizmui reikia daugiau laiko ir pastangų jas apdoroti. Dėl to atsiranda nemalonūs pojūčiai, kurie nors ir nėra pavojingi, gali būti nekomfortiški ir trukdantys kasdienai.

Galimos alerginės reakcijos

Kai kuriems žmonėms obuolių sėklos gali sukelti alergines reakcijas. Tokia alergija nėra labai dažna, tačiau ji egzistuoja ir gali būti įvairaus intensyvumo. 

Kai kurie žmonės iškart pastebi nosies užgulimą, odos paraudimą ar bėrimą, kiti susiduria su pykinimu ir diskomfortu skrandyje. Sunkesniais atvejais gali atsirasti gerklės tinimas ar kvėpavimo sutrikimai, kurie reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Alerginė reakcija į sėklas dažniausiai pasireiškia žmonėms, kurie turi ir kitų vaisių ar žiedadulkių alergijų. Organizmas netinkamai reaguoja į baltymus, esančius sėklose, ir taip sukelia imunines reakcijas. Todėl jei jaučiate bent menkiausią įtartiną požymį, sėklų reikėtų visiškai vengti ir stebėti reakcijas į kitus vaisius.

Kiek sėklų laikoma pavojingu kiekiu

Pavojus sveikatai kyla ne nuo vienos ar kelių sėklų, o nuo didesnio jų kiekio, ypač jei jos sukramtomos. Moksliniai šaltiniai teigia, kad apsinuodijimui reikalingas cianido kiekis priklauso nuo žmogaus kūno masės, todėl universalios ribos nėra. 

Vis dėlto apskaičiuota, kad pavojų gali sukelti maždaug apie 150 kruopščiai sukramtytų sėklų. Tai nėra kiekis, kurį žmonės įprastai suvartoja, todėl panikuoti dėl pavienių grūdelių tikrai nereikia.

Tačiau tai nereiškia, kad sėklas galima valgyti be ribų. Kadangi jų apvalkalas sutraiškytas arba kramtytas išskiria amigdaliną, rizika išauga akivaizdžiai. Štai kodėl daugelis specialistų rekomenduoja sėklas tiesiog atsargiai pašalinti ir nesudaryti situacijų, kai jos gali būti prarytos netyčia.