2500 metų senumo radinys Lenkijoje pribloškė archeologus: tokio objekto dar niekas nebuvo matęs

Lenkijos archeologai netoli Jaroslavo aptiko molinį objektą, kuriam yra maždaug 2500 metų. Manoma, kad tai gali būti pirmoji Lenkijoje rasta pintadera – specialus molinis antspaudas. Pagal pirmines hipotezes, šis artefaktas galėjo būti naudotas ornamentams ant tekstilės arba pigmentui ant kūno užtepti. Jei tokia interpretacija pasitvirtins, radinys reikšmingai praplės žinias apie ankstyvosios geležies amžiaus kultūrinius ryšius ir estetines praktikas Vidurio Europoje.

Neįprastas objektas buvo rastas dar 2011 metais Nienovicuose, gelbėjamuosiuose kasinėjimuose prieš tiesiant A4 automagistralę. Ten archeologai aptiko didelį gyvenvietės kompleksą, gyvavusį maždaug tarp VI ir III–II a. pr. Kr. Iš pradžių šią teritoriją užėmė pamario kultūros bendruomenės, o nuo IV a. pr. Kr. čia ėmė kurtis jastorfų kultūros atstovai, siejami su ankstyvosiomis germanų gentimis, tarp jų – bastarnais ir skiriais.

Iš daugybės radinių ypač išsiskyrė mažas, neįprastos formos ir dekoruotas molinis objektas. Jo aukštis siekia vos 4,3 cm. Jis primena netaisyklingą piramidę įgaubtais šonais ir nulaužta rankenėle. Ant pagrindo matyti geometrinis raštas iš įrėžtų linijų, apskritų įdubimų ir trikampių. Dėl pažeidimų ir neįprastos formos ilgą laiką nebuvo aišku, kam šis daiktas tarnavo – manyta, kad tai galėjo būti figūrėlės dalis ar kultinio objekto elementas.

Vėlesnė analizė leido naujai pažvelgti į radinį. Archeologas Marčinas Burgchardtas iš Jaroslavo Orsetių rūmų muziejaus teigė, kad objektas labiausiai primena pintaderą – molinį antspaudą, žinomą ankstyvosios geležies amžiaus laikotarpiu Didžiojoje Vengrijos lygumoje.

Pintaderos datuojamos VI – ankstyvuoju V a. pr. Kr. Jas dažnai randama moterų kapuose kartu su akmeninėmis paletėmis, pigmentu ir kosmetikos talpyklomis. Tai leidžia manyti, kad tokiais antspaudais buvo puošiama oda arba dekoruojami audiniai.

Burgchardto teigimu, Nienovicų radinys yra „neigiamo tipo“ antspaudas. Jis galėjo būti naudotas vašku ar sakais padengti audiniui, kuris vėliau buvo dažomas, taip išgaunant būdingus geometrinius motyvus atspariojo dažymo (rezist) technika. Neatmetama ir ritualinė paskirtis – simboliniai ornamentai buvo plačiai paplitę įvairiose priešistorinėse tradicijose, dažnai turėjo apsauginę ar maginę reikšmę.

Jeigu ši interpretacija bus patvirtinta, tai bus pirmasis toks radinys Lenkijoje. Svarbu ir tai, kad šis artefaktas nėra vienintelė jungtis tarp vietinės gyvenvietės ir Vekerciugo kultūros. Nienovicuose taip pat aptikta stiklinių karoliukų, neįprastų verpstės kriauklių ir ankstyvos keramikos, pagamintos naudojant puodų žiedimo ratą. Visa tai rodo intensyvias mainų sistemas ir technologijų sklaidą regione daugiau nei prieš du tūkstančius metų.

Muziejaus direktorius Konradas Savinskis pabrėžia, kad Jaroslavo kraštas jau ne pirmą kartą pateikia radinių, iki tol neregėtų Lenkijos žemėse. Archeologų manymu, šis regionas ankstyvosios geležies amžiuje buvo svarbus kultūrinių kontaktų centras, o ne Europos pakraštys.

Molinis antspaudas šiuo metu eksponuojamas Jaroslavo Orsetių rūmų muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje. Tyrimai tęsiami – mokslininkai siekia galutinai nustatyti jo funkciją ir vietą platesniame to laikotarpio kultūriniame kontekste.

Kitoje mokslinių atradimų srityje Rumunijos mokslininkai neseniai aptiko unikalų bakterijų štamą Psychrobacter SC65A.3, daugiau kaip 5000 metų praleidusį ledyninėje oloje. Manoma, kad šis senovinis mikroorganizmas gali tapti svarbia grandimi kuriant naujus antibiotikus ir kovojant su daugybei vaistų atspariomis infekcijomis.