Artimasis pasikeitė neatpažįstamai? Tai gali būti ankstyvas neurodegeneracinės ligos signalas

Tokius požymius aplinkiniai dažnai laiko paprastu senėjimo ženklu ar charakterio pokyčiu, tačiau iš tiesų tai gali būti pirmieji neurodegeneracinio proceso signalai. Alzheimerio liga dažniausiai siejama su atminties problemomis, tačiau neretai pirmieji simptomai būna emocijų bei nuotaikos sutrikimai. 

Asmuo, kuris visada buvo bendraujantis, gali nustoti atsiliepti į skambučius ir užsidaryti savyje. Linksmas žmogus gali tapti įtarus ir pradėti kaltinti artimuosius vagyste, nors pats būna padėjęs daiktus į kitą vietą. 

Anksčiau šiltas ir rūpestingas šeimos narys gali reaguoti šaltai ar net abejingai į artimųjų problemas. Tokie pasikeitimai nėra sąmoningi. Jie kyla dėl to, kad nyksta smegenų sritys, atsakingos už emocijų bei elgesio kontrolę.

Parkinsono liga ir charakterio bruožai

Parkinsono liga taip pat gali prasidėti kitaip, nei įprasta manyti. Šalia tipinių motorinių simptomų vieni iš ankstyvųjų požymių gali būti subtilūs asmenybės pokyčiai. 

Žmogus gali tapti uždaresnis, dirglesnis, labiau linkęs į baimę. Kadangi kartais sergantysis negali tinkamai išreikšti savo skausmo ar nerimo, šios emocijos pasireiškia pykčio protrūkiais. 

Pasitaiko ir agresyvaus elgesio, tai nuo įžeidimų ir kaltinimų artimiesiems iki staigių gestų, kaip durų trankymas ar net bandymas stumtelėti kitą žmogų. Šių išraiškų priežastis yra tiek smegenų pokyčiai, tiek frustracija, kylanti dėl prarandamos kontrolės savo kūnui.

„Lewy“ kūnelių demencija

„Lewy“ kūnelių demencija yra antra pagal dažnumą po Alzheimerio. Ji dažnai prasideda ne atminties sutrikimais, o elgesio bei asmenybės pasikeitimais. Vienas pirmųjų požymių yra miego sutrikimai. Sergantysis naktį gali staiga judėti, šaukti ar net elgtis agresyviai, tarsi išgyventų savo sapną. Prie to prisideda nerimas, apatija, irzlumas, taip pat haliucinacijos bei kliedesiai, kurie pasireiškia maždaug pusei pacientų. 

Artimieji pastebi, kad anksčiau ramus žmogus tampa nepatiklus, nenuoseklus, o jo emocinės reakcijos neprognozuojamos. Šio tipo demencijai būdingos stipresnės ir ankstesnės elgesio problemos nei kitoms neurodegeneracinėms ligoms, nes pažeidžiamos smegenų sritys, reguliuojančios emocijas bei dėmesį.

Priekinės smilkininės skiltys ir jų nykimas

Priekinės smilkininės demencijos metu nyksta smegenų priekiniai bei smilkininiai skilteliai. Tai sukelia itin ryškius asmenybės pokyčius. 

Žmogus, anksčiau buvęs mandagus ir empatiškas, ima elgtis socialiai nepriimtinai, kalba be užuolankų, priima impulsyvius sprendimus, nesiskaito su kitų jausmais. Daugelis pacientų tampa apatiški, praranda interesus ir pradeda kartoti kompulsyvius veiksmus, pavyzdžiui, nuolat ploja, liečia daiktus ar persivalgo saldumynų. 

Dažnai nyksta gebėjimas sklandžiai reikšti mintis, net paprastas pokalbis tampa sunkus. Kadangi ši liga dažniausiai pasireiškia anksčiau nei Alzheimerio, nuo keturiasdešimties iki šešiasdešimt penkerių metų, ji neretai supainiojama su depresija ar psichikos sutrikimais.

Kraujagyslinė demencija

Kraujagyslinė demencija atsiranda dėl smegenų pažeidimų, kuriuos sukelia kraujotakos sutrikimai. Ji pasireiškia ne tik atminties praradimu ar sunkumais atliekant kasdienius darbus, bet ir elgesio pokyčiais. 

Žmogus, anksčiau buvęs ramus, gali pradėti dažnai pykti arba neracionaliai reaguoti į smulkmenas. Kiti tampa apatiški, praranda ryšį su aplinka, nebedomina ankstesni pomėgiai. 

Šios ligos simptomai gali vystytis dviem būdais, tai po kiekvieno naujo insulto pasireiškia staigiai arba pamažu progresuoja, primindami Alzheimerio eigą.

Demencijos ligos neapsiriboja vien atminties sutrikimais. Dažnai pirmieji požymiai yra elgesio, nuotaikos ir asmenybės pokyčiai, kurie artimiesiems atrodo nesuprantami ar net skaudinantys. 

Svarbu suvokti, kad tokie simptomai nėra sąmoningi ar tyčiniai, tai juos lemia smegenų pokyčiai. Ankstyvas jų atpažinimas gali padėti greičiau diagnozuoti ligą ir suteikti pacientui bei jo šeimai reikiamą pagalbą.