Užfiksuotas tikras kosmoso stebuklas: kvazaro šviesa keičiasi dėl žvaigždžių poveikio, tai keičia viską

Jo viduryje slepiasi milžiniška juodoji bedugnė, o aplink ją mokslininkai užfiksavo reiškinius, kurių dar niekas nematė. Šis kvazaras ypatingas tuo, kad tarp jo ir mūsų planetos yra kita galaktika. Ji veikia kaip kosminė lupa, tarsi padidinamasis stiklas. Dėl to galime pamatyti kvazarą net tris kartus aiškiau nei įprastai. Tokį reiškinį mokslininkai vadina gravitacine lęšiavimo jėga.

Bet tai dar ne viskas. Toje pačioje galaktikoje yra daug žvaigždžių, kurios taip pat veikia kaip mažos lupos. Jos dar labiau iškreipia kvazaro šviesą ir keičia jo ryškumą. Šis reiškinys vadinamas mikrosočiatūra. Jis labai svarbus, nes leidžia pamatyti detales, kurios įprastiems teleskopams yra per smulkios.

„Migantis kvazaras“

2020 metais mokslininkai grįžo prie šio objekto ir pamatė dar įdomesnį vaizdą. Pasirodė, kad kvazaras „mirksi“ milimetrinėmis bangomis. Tai reiškia, kad jo šviesa tam tikru dažniu stiprėja ir silpnėja. Paprastai tokios bangos kyla iš šaltų dulkių ar dujų debesų, kurie būna gana ramūs. Tačiau čia šviesos pokyčiai buvo labai ryškūs.

Mokslininkai padarė išvadą, kad bangų šaltinis yra ne šaltos dulkės, o karšta plazmos karūna aplink juodąją bedugnę. Tai tarsi milžiniškas žiedas, kuriame susitinka milžiniška šiluma ir galingi magnetiniai laukai. Būtent ten atsiranda šie paslaptingi mirgėjimai.

„Naujas langas tyrimams“

Iki šiol tokie mirgėjimai buvo stebimi tik matomoje šviesoje arba radijo bangose, bet niekada milimetrinėse bangose. Dabar mokslininkai gali lyginti duomenis iš skirtingų bangų ruožų ir sudaryti daug išsamesnį vaizdą apie tai, kas vyksta prie pat juodosios bedugnės krašto. Kiekvienas naujas spinduliuotės tipas yra tarsi papildomas sluoksnis paveiksle, leidžiantis suprasti, kaip veikia šie sudėtingi procesai.

Šio darbo pradžia siekia dar 2008 metus, kai tyrėjai pirmą kartą parodė, kad mikrosočiatūra leidžia gauti labai tikslius duomenis apie galaktikas. Dabartinis atradimas yra ankstesnių tyrimų tęsinys, perkeltas į kitą šviesos bangų dalį.

„Žvilgsnis į ateitį“

Mokslininkai planuoja tęsti stebėjimus, pasitelkdami dar galingesnius prietaisus, pavyzdžiui, rentgeno spindulių teleskopą „Chandra“. Rentgeno bangos susidaro dar arčiau juodosios bedugnės, todėl jų stebėjimas leistų sužinoti dar daugiau apie ekstremalias temperatūras ir magnetinius laukus.

Juodosios bedugnės nėra tik kosminės paslaptys. Jos veikia kaip varikliai, formuojantys galaktikų ateitį. Jų spinduliuojama energija gali stabdyti naujų žvaigždžių gimimą milijonams metų. Kuo daugiau sužinosime apie jų veikimą, tuo geriau galėsime suprasti, kaip vystosi visas mūsų kosmosas.

Šis atradimas, padarytas iš dalies atsitiktinai, suteikė mokslui naują galimybę pažvelgti į vietas, kurios iki šiol buvo visiškai paslėptos. Kosminė lupa atvėrė langą į Visatos gilumą ir parodė, kad dar turime daug paslapčių, kurias teks atskleisti. Tai dar kartą primena, jog netikėti sutapimai kartais nuveda prie didžiausių mokslinių lūžių.