Mokslininkai priartėjo prie proveržio: eksperimentinė mRNR vakcina privertė vėžį trauktis

Skirtingai nei dauguma iki šiol bandytų vėžio vakcinų, ši naujoji nesitaiko į konkretų naviko baltymą. Vietoje to ji aktyvina imuninę sistemą taip, kad ši pradeda kovoti su vėžiu tarsi su virusu. Dar daugiau, kartu naudojant imunoterapinius vaistus augliai, kurie anksčiau buvo atsparūs gydymui, ėmė mažėti. 

Kai kuriais atvejais vien vakcinos užteko, kad augliai visiškai išnyktų. Šis tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Nature Biomedical Engineering“ ir atliktas Floridos universitete. Tyrėjai pademonstravo, kad vakcina kartu su dažnai naudojamais imunoterapiniais vaistais, vadinamais imuninės kontrolės taškų inhibitoriais, sukelia ypač stiprią kovą su vėžiu.

Netikėtas atradimas

Vienas iš netikėčiausių atradimų buvo tas, kad tyrėjai pasiekė gerų rezultatų ne atakuodami konkretų naviko baltymą, o tiesiog skatindami imuninę sistemą veikti. Jie tai padarė sukeldami baltymo PD-L1 raišką augliuose, todėl šie tapo jautresni gydymui. Pagrindinis tyrimo autorius, vaikų onkologas Elias Sayour, teigė, kad tai atveria naują gydymo kryptį, galinčią tapti alternatyva chirurgijai, chemoterapijai ar spindulinei terapijai.

E. Sayour pabrėžė, kad šis tyrimas yra įrodymas, jog mRNR vakcinos, net jei jos nėra pritaikytos konkrečiam navikui, gali turėti priešvėžinį poveikį. Tai gali reikšti, kad ateityje įmanoma sukurti universalią vakciną, kuri suaktyvintų žmogaus imuninę sistemą prieš bet kokį naviką. Tokia koncepcija galėtų tapti esminiu lūžiu gydant įvairias vėžio formas, įskaitant tas, kurios šiandien laikomos sunkiai gydomomis.

Iki šiol vėžio vakcinų kūrime dominavo dvi kryptys. Viena jų buvo ieškoti baltymų, būdingų daugeliui pacientų, ir sukurti vakciną prieš juos. Kita, tai pritaikyti vakciną individualiai, naudojant konkretaus paciento naviko ląsteles. Šis tyrimas pasiūlė trečią kelią, tai vakcina gali tiesiog stipriai stimuliuoti imunitetą, nesiorientuodama į konkrečią vėžio rūšį, bet sukeldama organizmo reakciją prieš auglį.

Nuo personalizuotų prie bendrųjų vakcinų

Praėjusiais metais Sayour laboratorija jau sukūrė personalizuotą mRNR vakciną, kuri klinikiniuose bandymuose parodė, kad gali greitai perprogramuoti imuninę sistemą kovai su glioblastoma, tai itin agresyvia smegenų auglio forma. Naujajame tyrime mokslininkai žengė dar toliau ir išbandė bendro pobūdžio mRNR vakciną, kurios tikslas buvo ne konkretus baltymas ar vėžio mutacija, bet stipri imuninė reakcija. Vakcinos sudėtis buvo panaši į naudotą COVID-19 vakcinose, tik čia nebuvo nukreipta į viruso smaigalio baltymą.

Tyrimui pasitelkti melanomos pelės modeliai. Kai vakcina buvo naudojama kartu su PD-1 inhibitoriumi, tai imunoterapiniu vaistu, imuninė sistema sugebėjo įveikti net atsparius auglius. Be to, kai kuriais atvejais, išbandžius kitą mRNR vakcinos formulę, rezultatai buvo pasiekti ir be papildomų vaistų. Pelėms, sergančioms odos, kaulų ar smegenų vėžiu, augliai sumažėjo arba visiškai išnyko.

Imuninės sistemos pažadinimas

Mokslininkai pastebėjo, kad vakcina gali pažadinti T ląsteles, kurios iki tol buvo neaktyvios, ir priversti jas daugintis bei naikinti auglius. Tai rodo, jog tokia technologija gali būti naudojama kaip universalus imuniteto stimuliatorius, padedantis organizmui pačiam kovoti su vėžiu.

Tyrimo rezultatai suteikia pagrindą viltis, kad universali vėžio vakcina gali tapti realybe. Nors kol kas tyrimai atlikti tik su pelėmis, mokslininkai jau planuoja pereiti prie klinikinių bandymų su žmonėmis. Jei rezultatai pasikartos, tai galėtų reikšti visiškai naują gydymo etapą, kuriame imuninė sistema būtų pagrindinis ginklas prieš vėžį.

Eksperimentinė mRNR vakcina atvėrė naują galimybę onkologijoje. Ji parodė, kad net ir be konkretaus taikinio galima sukelti stiprią imuninę reakciją, kuri sugeba sunaikinti auglius. Jei šis metodas bus pritaikytas žmonėms, jis galėtų pakeisti visą kovos su vėžiu strategiją ir suteikti vilties milijonams pacientų. Tai gali tapti pirmuoju žingsniu į universalią vakciną, galinčią pažadinti kiekvieno paciento imunitetą kovai su vėžiu.