Kai Saulė parodo savo tikrąją galią: mokslininkai užfiksavo Saulės tornadą, kuris keičia ankstesnį supratimą

Neįprastą reginį pavyko užfiksuoti rumunų mokslininkui, Saulės stebėtojui Maximilianui Teodorescu iš Kosmoso mokslų instituto. Tai buvo pirmas kartas jo karjeroje, kai vienu metu jis pastebėjo du skirtingus, tačiau milžiniškus reiškinius, tai Saulės tornadą ir masyvią erupcinę protuberanciją. 

Ši unikali akimirka buvo nuodugniai užfiksuota ir tapo vertinga medžiaga tolimesniems tyrimams. Neįprasta stebėjimo sesija prasidėjo pirmadienį, rugpjūčio aštuonioliktą dieną. Tuomet mokslininkas pirmą kartą pastebėjo Saulės tornadą naudodamasis Global Oscillation Network Group tinklalapiu, kuris skirtas Saulės stebėjimams. 

Į procesą įsitraukė ir jo žmona Eliza Teodorescu, padėjusi greitai sureguliuoti teleskopą ir tiksliai nukreipti jį į reikiamą vietą. Svarbu pažymėti, kad astronomai iš viso pasaulio šį Saulės tornadą stebėjo dar nuo sekmadienio, rugpjūčio septynioliktos dienos. Jau tada pradėjo sklisti pirmieji šio įspūdingo reiškinio vaizdai, kurie parodė, kokia svarbi yra nuolatinė Saulės aktyvumo stebėsena. 

Tokiose situacijose itin didelį vaidmenį atlieka globali „GONG“ stebėjimo sistema, pradėjusi veikti dar 1995 metais ir užtikrinanti daugiau kaip aštuoniasdešimt procentų visos paros stebėjimų.

Milžiniški mastai, kuriuos sunku įsivaizduoti

Stebint šias nuotraukas pirmiausia reikia suvokti mastą. Tornadas Saulėje, kurį pavyko užfiksuoti, pasiekė maždaug 130 tūkstančių kilometrų aukštį. Tai sudaro apie dešimtadalį viso Saulės skersmens. 

Palyginimui, ši struktūra buvo aukštesnė nei dešimt Žemės planetų, sudėtų viena ant kitos. Protuberancija, kuri kilo kartu su šiuo reginiu, buvo dar platesnė, tai jos ilgis siekė beveik 200 tūkstančių kilometrų.

Šie skaičiai leidžia suprasti, koks mažas objektas yra mūsų planeta visatos mastu. Žemės skersmuo nesiekia net trylikos tūkstančių kilometrų, todėl Saulės paviršiuje vykstantys reiškiniai prilygsta kosminiams gigantams.

Įprasti Saulės tornadai paprastai būna kur kas mažesni. Jų aukštis svyruoja nuo 25 tūkstančių iki 100 tūkstančių kilometrų. Todėl šis konkretus stebėjimas yra išskirtinis tiek dėl dydžio, tiek dėl to, kad vienu metu pasirodė dvi skirtingos milžiniškos struktūros.

Nors šie reiškiniai tarpusavyje nėra susiję, jų atsiradimą lemia magnetinio lauko pokyčiai Saulės paviršiuje. Žmogaus akiai šis laukas nematomas, tačiau būtent jis reguliuoja daugelį procesų mūsų žvaigždėje.

Žvilgsnis į ateitį

Tokie pastebėjimai yra labai svarbūs ne tik astronomams, bet ir visai žmonijai. Saulės aktyvumas tiesiogiai veikia Žemę, nes jo išsiveržimai gali sukelti geomagnetines audras, trikdyti ryšius, paveikti palydovų darbą ir net elektros tinklus. 

Nors šį kartą reiškiniai nesukėlė jokios grėsmės mūsų planetai, jie primena, kad Saulė išlieka nenuspėjamu ir labai galingu kosminiu objektu. Šis stebėjimas dar kartą įrodo, jog net pažangiausių technologijų laikais gamta gali pateikti staigmenų. 

Unikali akimirka, užfiksuota rumunų mokslininko, papildys Saulės stebėjimų archyvus ir suteiks daugiau žinių apie mūsų žvaigždės elgesį. Tai taip pat priminimas, kad gyvename šalia dinamiško kosminio milžino, kurio paslapčių dar toli gražu nesame iki galo atskleidę.