Užgulusi nosis gali sužlugdyti misiją? NASA astronautai susiduria su netikėtai pavojinga problema

Viena jų, tai užsikimšusi nosis ir nuolat juntamas sinusų spaudimas. Mokslininkai išanalizavę 71 astronautą nustatė, kad net 85 procentai jų misijų metu susidūrė su šiuo nemaloniu reiškiniu. Atrodo smulkmena, bet kosmose tokie dalykai tampa itin svarbūs. 

Žemėje mūsų sinusai veikia kaip sudėtingas filtravimo ir drėkinimo tinklas. Jie padeda išvalyti orą, sureguliuoti spaudimą kaukolės viduje ir užtikrinti sklandų kvėpavimą.  Paprastai problemos kyla tik tada, kai gleivės negali tinkamai nutekėti arba kai prasideda uždegimas. Tai sukelia spaudimą, skausmą ir nemalonų užgulimą. 

Tačiau kosmose situacija kitokia. Mikrogavitacijos sąlygomis skysčiai žmogaus organizme juda ne taip kaip Žemėje, tai jie kyla aukštyn, kaupiasi galvoje ir sinusų ertmėse. Taip atsiranda nuolatinis užgulimo jausmas, tarsi žmogus visada stovėtų žemyn galva.

Astronautai pasakoja, kad jokia pastanga išpūsti nosį ar atsikratyti gleivių neveikia. Tai nuolatinis diskomfortas, kurį gerai pažįsta kiekvienas, sirgęs peršalimu, tik kosmose jis tampa daug sudėtingesniu išbandymu.

Iš pirmo žvilgsnio smulkmena, bet pasekmės rimtos

Kai žmogus negali gerai miegoti dėl nuolat užsikimšusios nosies, jo dėmesys ir reakcijos lėtėja. O būtent tai yra kritiškai svarbu misijose, kuriose kiekviena klaida gali kainuoti labai daug. Pavargęs astronautas gali greičiau suklysti, netiksliai reaguoti į situaciją ar nepastebėti svarbių detalių. 

Be to, užgulimo jausmas sustiprėja per išėjimus į atvirą kosmosą. Staigūs slėgio pokyčiai veikia klausomąją trimitą, tai siaurą kanalą, jungiantį ausį su gerkle. Dėl to atsiranda pusiausvyros sutrikimų, kurie hermetiškame šalme gali tapti rimtu pavojumi.

Kiekvienas pasivaikščiojimas kosmose trunka valandas, todėl sinusų spaudimas ar diskomfortas per tokį laiką tampa tikra kančia. Tai nebe smulkmena, o problema, galinti paveikti visą misijos eigą.

Mažos bėdos gali sukelti didelius sunkumus

Iki šiol kosmoso medicina dažniausiai daugiausia dėmesio skirdavo rimtiems pavojams. Buvo nagrinėjamas raumenų masės praradimas, radiacijos poveikis ar širdies ir kraujagyslių apkrovos. 

Tačiau šie nauji tyrimai primena, kad net paprastas nemiga ar prastai veikianti nosis gali tapti rimtu trikdžiu. Nereikia širdies smūgio, kad misija žlugtų, tai pakanka to, kad astronautas nuolat prastai jaustųsi ir nebūtų pajėgus susikoncentruoti į savo užduotis.

Sinusų problemos tampa dar aktualesnės, jei kalbame apie būsimas keliones į Mėnulį ar Marsą. Skrydžiai į šias vietas truks mėnesius ar net metus, todėl bet kokia sveikatos problema įgauna visai kitą mastą. 

Tarptautinėje kosminėje stotyje astronautai teoriškai gali būti gana greitai pargabenti į Žemę, tačiau tolimoje misijoje tokios galimybės nebus.

Kokie galimi sprendimai?

Mokslininkai ieško būdų, kaip padėti astronautams susidoroti su sinusų užgulimu. Sprendimai gali būti įvairūs, tai nuo vaistų iki specialių sistemų, kurios padėtų skysčiams tinkamai nutekėti mikrogavitacijos sąlygomis. 

Ateities kosminiai laivai galbūt turės modulius, kuriuose bus galima sukurti dirbtinę gravitaciją. Tokios sąlygos leistų palengvinti kraujotaką ir sumažinti spaudimą sinusams. Tai nėra fantastika, o būtinybė, nes be tokio pasiruošimo ilgalaikės misijos būtų dar sunkesnės.

Iš pirmo žvilgsnio astronautas su užgulta nosimi gali pasirodyti komiška situacija. Tačiau iš tiesų tai pavojus, kuris gali turėti įtakos misijos sėkmei. Kosmose kiekviena sekundė ir kiekvienas sprendimas yra svarbus dvigubai, todėl net nedidelis sinusų spaudimas gali tapti rimtu priešu.

Kosmosas neatleidžia net mažiausių silpnybių, todėl astronautų sinusai yra vienas iš tų netikėtų priešų, su kuriuo privalome išmokti kovoti. Ši istorija primena, kad tyrinėjant kosmosą sėkmę lemia ne tik dideli iššūkiai, bet ir smulkūs, kasdieniai rūpesčiai. Tie, kurie vos pakelia peršalimą Žemėje, turėtų pagalvoti, kaip jie jaustųsi milijonus kilometrų nuo namų, kai net paprasčiausia sloga tampa rimtu išbandymu.