Prisijunkite
Gruodžio vakarai šiemet stebina net ir tuos, kurie retai pakelia akis į dangų. Rytuose, vos sutemus, įsižiebia neįprastai ryškus šviesulys – tarsi atkeliavęs iš legendų apie trijų išminčių kelionę. Ne vienas šį objektą jau spėjo pavadinti šiuolaikine „Betliejaus žvaigžde“, nors astronomai perspėja: tai ne stebuklas, o visiškai tiksliai paaiškinamas reiškinys. Ir visgi jo ryškumas, laikas ir vieta danguje kursto seną, niekada neišblėsusią diskusiją – kas iš tiesų galėjo būti biblinė Kalėdų žvaigždė?
Šiuolaikiniai dangaus tyrinėtojai jau seniai bando suderinti religinius pasakojimus su astronominiais faktais. Vieni mano, kad Betliejaus žvaigždė galėjo būti itin glaudus Veneros ir Jupiterio junginys 2 m. pr. Kr., kiti mini rečiau pastebimą trigalį Jupiterio ir Saturno junginį 7 m. pr. Kr. Dar dalis mokslininkų neatmeta, kad tai galėjo būti ryški supernova. Tačiau į vieną atsakymą žmonija taip ir nepriėjo.
Šią žiemą turime naują šviesų pretekstą kelti tą patį klausimą iš naujo.
Nors gruodį danguje nėra jokių įspūdingų planetų junginių, jokių plika akimi matomų kometų ir jokių staigių žvaigždžių sprogimų, vienas objektas vis tiek traukia žvilgsnius – tai Jupiteris. Jis kyla rytuose vos dvi valandos po saulėlydžio, o dėl ankstyvų žiemos sutemų spindi didžiąją nakties dalį. Nuo pat 20 val. vietos laiku jis tampa tikru dangaus valdovu, šviesesniu už bet kurį kitą objektą, išskyrus Mėnulį.
Šio gruodžio pradžioje Jupiteris spindėjo įspūdingu -2,4 ryškumu, o artėjant prie opozicijos šis skaičius dar mažės (tai reiškia – švytėjimas stiprės), pasiekdamas -2,5 iki 2025 m. pabaigos. Astronomijoje neigiami ryškiai reiškia pačius spindulingiausius objektus, todėl Jupiteris dabar yra puikiai matomas net tiems, kurie į dangų žvelgia tik retkarčiais.
Kodėl jis toks ryškus? Atsakymas slypi ne tik planetos masėje ar atmosferoje, bet ir jos cikle.
2026 m. sausio 10 d. Jupiteris pasieks opoziciją – tai momentas, kai Žemė atsidurs tiksliai tarp Saulės ir šios milžiniškos planetos. Tuo metu Jupiteris būna arčiausiai mūsų ir spindi ryškiausiai. Opozicijos metu planeta kyla tiksliai su saulelydžiu, aukščiausiame taške pasirodo apie vidurnaktį, o rytą leidžiasi kartu su aušra.
Svarbu suprasti, kad toks reiškinys nėra itin retas. Kadangi Jupiteriui apskrieti Saulę prireikia 11,86 Žemės metų, o mūsų planeta jį aplenkia kartą per metus, opozicija pasikartoja kas 13 mėnesių. Mokslo leidiniai, tokie kaip Sky & Telescope, primena, kad Žemė kasmet pavijusi Jupiterį randa jį pasislinkusį maždaug dvyliktadaliu orbitos – todėl prireikia daugiau nei metų, kad planetos vėl tiksliai išsirikiuotų.
Šiemet Jupiteris dar ne opozicijoje, tačiau tai netrukdo jam tapti „šventiniu šviesuliu“, dominuojančiu gruodžio dangų. Ir būtent šis sutapimas daugeliui primena Kalėdų pasakojimą.
Nors šiuolaikinis šviesulys iš tiesų primena aiškų, į akis krentantį dangaus tašką, astronomai sutaria – Jupiterio opozicijos savaime nėra retas ar unikalus reiškinys, todėl vien tik jis vargu ar galėjo būti tas istorinis ženklas, apie kurį kalbama Evangelijose. Kita vertus, galime tik spėlioti, ką dangaus šviesuliai reiškė žmonėms prieš du tūkstančius metų, kai net menkiausias nuokrypis danguje turėjo simbolinę ar religine prasme persunktą interpretaciją.
Dabartinis Jupiterio ryškumas tiesiog primena, kaip labai mūsų akys linkusios romantizuoti įspūdingus dangaus reiškinius. Šiandien, turėdami teleskopus, tikslius matavimus ir kosminius aparatus, žiūrime racionaliai. Tačiau anuomet ryškus šviesulys galėjo būti traktuojamas kaip ženklas, kelrodė žvaigždė ar pranašystės išsipildymas. Todėl Jupiteris šiemet yra tarsi simbolinis sugrįžimas prie pasakojimų, kurie gyvuoja tūkstančius metų.
Gruodis mus kviečia bent trumpam sustoti. Kai dienos trumpos, o vakarai tamsūs, danguje sužiba šviesa, kuri matoma plika akimi, be jokių prietaisų. Tai puiki proga tiek mėgėjams, tiek šeimoms priminti, kad astronomija nėra vien specialistų užsiėmimas.
Kiekvienas gali pamatyti Jupiterį – ryškų, stulbinantį, lengvai atpažįstamą. Ir nors jo švytėjimas šiemet nėra stebuklas, jis suteikia progą pajusti tą pačią nuostabą, kurią kadaise patyrė žmonės, sekę nepaaiškinamais dangaus ženklais.
Ar tai Betliejaus žvaigždės paslapties raktas? Tikriausiai ne. Tačiau šio gruodžio danguje Jupiteris tikrai užima garbingą „Kalėdinės žvaigždės pakaitalo“ vietą – ryškią, patikimą ir paslaptingą.
Rūta
Žurnalistė
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.