Prisijunkite
Kelios dešimtys metų Žemės gyventojai stebėjo, kaip pažangiausios technologijos skrenda į kitas planetas, tyrinėja Marsą, Mėnulį ar net tolimuosius Titano bei Plutono kampus. Tačiau šiandien kartojasi paradoksali, bet viltinga mokslo istorija: įrankiai, sukurti nuskaityti svetimus pasaulius, grįžta namo – tam, kad padėtų išspręsti pačius žemiškiausius klausimus. Kur slypi strateginės žaliavos, nuo kurių priklausys energijos saugumas, elektromobilumo plėtra ir spartėjanti energetinė transformacija? Atsakymo į šį klausimą imasi pažangiausias NASA ir United States Geological Survey projektas GEMx, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka naujos kartos spektrinis skeneris AVIRIS-5. Ši technologija, padėjusi aptikti vandens molekules Mėnulyje, dabar iš 18 km aukščio analizuoja sausas JAV vakarinės dalies žemes, ieškodama mineralų, kurie gali nulemti šalies ekonomikos ateitį.
AVIRIS-5 veikia remdamasis šviesos, atsispindinčios nuo Žemės paviršiaus, analize. Kiekvienas mineralas, kiekviena uoliena turi savitą „šviesos parašą“ – unikalią spektro kreivę, kuri tampa ne mažiau patikima nei žmogaus piršto atspaudas. Nors prietaisas skrenda milžinišku aukščiu, jo tikslumas stulbinantis: erdvinė raiška leidžia atskirti objektus nuo 30 centimetrų iki 10 metrų dydžio, o tai atveria galimybę matyti net smulkias geologines struktūras. Kiekvieno skrydžio metu sukuriami gigantiški trimatiai duomenų rinkiniai, kuriuose kiekvienas pikselis turi ne tik spalvą, bet ir visą spektrinę informaciją.
Ši technologija idealiai tinka JAV vakarinėms platybėms – sausoms, minimaliai apželdintoms, todėl nevengiančioms atskleisti žemės gelmių paslapčių. Nuo 2023 metų komanda surinko duomenis apie daugiau kaip 950 tūkst. kvadratinių kilometrų teritoriją, o iki 2025 m. pradžios AVIRIS-5 jau praleido ore per 200 valandų. Pirmieji rezultatai rodo, kad projektas gali tapti strateginiu JAV pramonės ir energetikos lūžio tašku. Vienas ankstyvųjų laimėjimų – buvusios Kalifornijos kasyklos atliekų krūvose aptikti moliai, kuriuose yra ličio. Tai signalas, jog vertingos žaliavos gali slėptis ten, kur šimtmečius galvota, kad „viskas jau iškasta“.
Litis yra vienas iš maždaug 50 mineralų, kuriuos USGS priskiria kritiniams šalies nacionaliniam saugumui ir ekonomikai. Jo paklausa kyla į viršų sparčiau nei bet kada anksčiau – elektromobilių baterijos ir energijos saugyklos iš esmės keičia globalią žaliavų rinką. GEMx, būdamas svarbia plačiosios Earth MRI iniciatyvos dalimi, siekia dviejų tikslų: atrasti naujus išteklius ir pervertinti senas, apleistas kasyklas, kuriose gali slypėti žaliavos, apie kurias ankstesnės kartos nė nepagalvojo. Trečiasis projekto ramstis – aplinkos stebėsena ir taršos, pavyzdžiui, rūgštinių kasyklų nuotekų, identifikavimas.
NASA spektrometrų istorija prasidėjo dar aštuntajame dešimtmetyje, o jų gimtinė – legendinė NASA Jet Propulsion Laboratory, kūrusi instrumentus, aplankiusius beveik visus didžiųjų uolinių kūnų kaimynus Saulės sistemoje. Vienas ryškiausių pasiekimų – vandens molekulių atradimas Mėnulyje 2009 m., kurio duomenys iki šiol daro įtaką Artemis programai. Panašūs prietaisai tyrinėjo Merkurijų, Marsą, Titaną, Plutoną ir artimiausiu metu skris į Europą – Jupiterio ledo mėnulį.
AVIRIS-5 yra šios evoliucijos viršūnė. JPL inžinieriai jį nuolat tobulina naudodami pažangius optinius komponentus bei ypač tamsias medžiagas, tokias kaip „juodasis silicis“, beveik visiškai pašalinantis išsklaidytą šviesą. Tai leidžia pasiekti matavimo tikslumą, kurio anksčiau buvo įmanoma tikėtis tik laboratorijoje. Ankstesnės šios technologijos versijos jau analizavo vulkaninių debesų struktūrą, vertino rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių žalą, kartografavo ledynus ir netgi skaitė dykumų mineralogiją.
Dabar ši technologija turi naują misiją – padėti žmonėms suprasti savo planetą taip pat giliai, kaip kadaise supratome svetimus pasaulius. Išsamios spektro analizės dėka žaliavų paieškos gali būti suplanuotos daug tiksliau: vietoje šimtų geologų komandų, klaidžiojančių didžiulėse teritorijose, pirmasis filtravimas atliekamas ore. Tik tada į žemę leidžiamos gręžimo mašinos – tik ten, kur yra reali tikimybė atrasti vertingų išteklių. Tai mažina išlaidas, spartina tyrimus ir riboja žmogaus poveikį ekosistemoms.
GEMx, numatytas ketveriems metams, yra išskirtinis pavyzdys, kaip kosminės misijos technologijos gali tarnauti labai žemiškiems sprendimams. Tokia žemės gelmių kartografija yra kokybinis šuolis, leidžiantis atskirti perspektyvias vietas nuo tų, kuriose gavybos poveikis gamtai ir ekonomikai būtų per didelis. Tačiau technologija – tai tik vienas dėlionės elementas. Net ir tobula žemėlapio analizė negarantuoja, kad atrastas telkinys bus eksploatuojamas. Toliau prasideda sudėtingi klausimai apie vietos bendruomenes, vandens išteklius, aplinkosaugą ir reguliavimo labirintus.
Jau artimiausiais metais diskusijos vis dažniau persikels iš klausimo „ar ten yra mineralų?“ į klausimą „ar verta juos išgauti?“. AVIRIS-5 ir GEMx čia padeda pateikti nepaneigiamus duomenis, kurių kartais taip trūksta strateginiuose sprendimuose.
Jeigu projektas bus sėkmingai įgyvendintas, JAV gaus daug daugiau nei tiesiog naują duomenų bazę – bus sukurta nuolat atnaujinama šalies žaliavų žemėlapių sistema, galinti paremti energetikos, pramonės, klimato, vandens valdymo ir net gaisrų prevencijos strategijas. Paradoxalu, bet technologijos, kurios padėjo mums suprasti tolimus pasaulius, dabar gali lemti, kaip išmintingai panaudosime savo planetos išteklius.
Rūta
Žurnalistė
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.