Dirbtinis intelektas operacinėje žadėjo revoliuciją, bet pacientams tai virto tikru košmaru

Johnson & Johnson padalinys – 2021 m. paskelbė apie „reikšmingą proveržį“, pristatydamas medicininį prietaisą, skirtą lėtiniam sinusitui (prienosinių ančių uždegimui) gydyti. Šiame įrenginyje buvo integruotas dirbtinis intelektas, o sistema pavadinta TruDi.

TruDi turėjo padėti chirurgams tiksliau orientuotis paciento kaukolėje ir sinusuose, realiuoju laiku rodydama instrumentų padėtį. Tačiau per maždaug trejus metus nuo pasirodymo JAV rinkoje Maisto ir vaistų administracija (FDA) gavo bent 100 pranešimų apie galimus šio prietaiso sutrikimus ir nepageidaujamus poveikius.

Reguliuotojo ataskaitose nurodoma, kad daugeliu atvejų incidentai galėjo kilti dėl to, jog chirurgai buvo klaidinami dėl tikrosios instrumentų padėties paciento kūne. Tai reiškia, kad sistema galėjo rodyti netikslius duomenis, o gydytojai, pasitikėdami technologija, atlikdavo neteisingus veiksmus.

Pacientų skundai: insultai ir pažeista kaukolės bazė

Iš pranešimų FDA matyti, kad pasekmės kai kuriems pacientams buvo itin sunkios. Vienu atveju fiksuotas smegenų skysčio nutekėjimas per nosį, kitu – atsitiktinis kaukolės pamato pažeidimas. Bent dviejuose pranešimuose minima, kad pacientai patyrė insultą dėl pažeistos didelės arterijos.

FDA pabrėžia, kad tokie pranešimai dažnai būna nepilni, jie nėra skirti galutinai nustatyti medicininių incidentų priežasties, todėl dirbtinio intelekto sistemos vaidmuo kiekvienu konkrečiu atveju išlieka ne iki galo aiškus. Nepaisant to, dvi pacientės, kurioms po operacijų buvo diagnozuotas insultas, pateikė ieškinius prieš technologijos kūrėjus.

Soninės arterijos plyšimas ir dalies kaukolės pašalinimas

Vienoje byloje pasakojama apie Donną Fernigaf. 2023 m. gegužę jai atliekant operaciją, kaip teigiama ieškinyje, galėjo plyšti miego (soninė) arterija. Pasak moters, kraujavimas buvo toks gausus, kad kraujas aptaškė visą operacinę ir netgi ant vietoje buvusio Acclarent atstovo pateko kraujo. Tą pačią dieną pacientė, kaip nurodoma dokumentuose, patyrė insultą.

Kitoje byloje minimas keturių vaikų motinos Erin Ralph atvejis. Po analogiškos operacijos ji praleido penkias dienas reanimacijoje. Dėl stipraus smegenų tinimo gydytojai buvo priversti pašalinti dalį jos kaukolės, kad sumažintų spaudimą.

2024 m. šią technologiją įsigijusios bendrovės „Integra LifeSciences“ atstovai teigia, kad FDA pranešimai „tik nurodo faktą, jog TruDi sistema buvo naudojama tuo metu, kai įvyko incidentas“. Įmonė pabrėžia, jog šiuo metu nėra įtikinamų įrodymų, kad būtent TruDi veikimas tiesiogiai ir vienareikšmiškai lėmė pacientų patirtas traumas.

Klausimų keliantys kiti medicinos prietaisai su dirbtiniu intelektu

TruDi nėra vienintelis medicininis įrenginys su dirbtiniu intelektu, dėl kurio saugumo ir efektyvumo kyla abejonių. FDA praneša apie dešimtis panašių atvejų, susijusių su kitais ŠAI sprendimais.

Tarp jų minimas širdies veiklą stebintis monitorius, kuris, kaip nurodoma, neaptiko pavojingų širdies ritmo sutrikimų, taip pat ultragarsinis aparatas, neteisingai atpažinęs vaisiaus kūno dalis.

Atlikti tyrimai rodo, kad 60 medicinos prietaisų, kuriuose naudojamas dirbtinis intelektas, buvo susiję su 182 produkcijos atšaukimo atvejais, nors produktai ir buvo patvirtinti FDA. Be to, 43 % šių atvejų įvyko per mažiau nei metus nuo leidimo naudoti suteikimo.

Autonomiškų chirurginių robotų ateitis

Nors pastarieji skandalai kelia rimtų klausimų dėl saugumo, kartu vystosi ir kitos, daug žadėti galinčios technologijos. Pavyzdžiui, chirurginis robotas SRT-H, sukurtas Stanfordo, Kolumbijos ir Džonso Hopkinso universitetų mokslininkų, pirmą kartą visiškai savarankiškai atliko tulžies pūslės šalinimo operacijas kiaulėms ir pasiekė 100 % tikslumą.

Naudodamas dviejų lygių dirbtinio intelekto architektūrą ir apmokytas su 16 tūkst. pavyzdžių, SRT-H savarankiškai įvykdė visus 17 operacijos etapų – nuo pjūvių iki kraujagyslių ir struktūrų susegimo. Skirtingai nei plačiai naudojama da Vinci sistema, SRT-H veikia IV autonomijos lygiu: nors jis lėtesnis už chirurgą žmogų, jo judesiai tikslesni ir be staigių trūkčiojimų.

Šie pavyzdžiai rodo, kad dirbtinis intelektas operacinėse gali tapti tiek didžiule galimybe, tiek rimta rizika. Todėl aiškus reguliavimas, griežtas testavimas ir išsamus pacientų informavimas tampa būtina sąlyga, kad technologinė revoliucija medicinoje nevirstų košmaru tiems, kurie pasitiki inovacijomis savo sveikatos labui.