Milžiniškas sprogimas prie juodosios skylės: pirmą kartą užfiksuota, kaip gimsta reliatyvistinis vėjas

Įvykis siejamas su ultragreitu ištekėjimu, vadinamu UFO, kai jonizuotos dujos šauna lauk beveik šviesos greičiu. Šiuo atveju vėjas pasiekė apie 19 proc. šviesos greičio, maždaug 57 tūkst. kilometrų per sekundę. Svarbiausia, kad pavyko matyti jo pradžią.

Stebėjimai atlikti galaktikoje „NGC 3783“, kurios centras gerai matomas iš Žemės. Ten esanti juodoji skylė nėra pati didžiausia, tačiau aktyviai ryja aplinkinę medžiagą ir sukuria ryškų rentgeno spindulių mirgėjimą. Tai sudarė idealias sąlygas pagauti retą momentą.

Žybsnis rentgeno spinduliuose

Tyrėjai užfiksavo staigų rentgeno spindulių pliūpsnį, kuris priminė energijos išsiveržimą. Pirmiausia sustiprėjo kietieji rentgeno spinduliai, o po to pasiekė piką minkštieji spinduliai. Tokia seka leido aiškiai atpažinti žybsnio pobūdį.

Šis pliūpsnis buvo labai trumpas, bet itin galingas, todėl tapo tarsi kibirkštimi tolimesniems procesams. Mokslininkai pabrėžė, kad tokio staigaus ir aiškaus žybsnio raidos dar nebuvo pavykę stebėti prie supermasyvios juodosios skylės. Tai suteikė aiškų laiko atskaitos tašką.

Ultragreito vėjo atsiradimas

Praėjus maždaug dvylikai valandų po žybsnio, pasirodė signalas, rodantis, kad susiformavo ultragreitas ištekėjimas. Dujos pradėjo judėti į išorę beveik reliatyvistiniu greičiu. Tai buvo pirmas kartas, kai matyta, kaip toks vėjas įsijungia iš karto po pliūpsnio.

Nors UFO reiškiniai žinomi ir iš kitų stebėjimų, jie paprastai aptinkami jau įsibėgėję. Šį kartą pavyko sekti, kaip vėjas didėja ir įgauna formą per vieną dieną. Toks greitis ir tvarka rodo tiesioginį ryšį su žybsniu.

Kas vyksta prie juodosios skylės?

„NGC 3783“ centrinė juodoji skylė turi apie 28 mln. Saulės masių, bet ji itin aktyvi. Aplink ją besisukančios dujos ir dulkės nuolat kaitinamos, todėl branduolys blyksi ir mirga. Tokiomis sąlygomis bet koks sutrikimas greitai tampa matomas.

Tyrėjai mano, kad žybsnį sukėlė magnetinio lauko persitvarkymas, panašus į Saulėje vykstančius procesus. Toks persijungimas gali staigiai išlaisvinti energiją ir išmesti medžiagą į išorę. Būtent taip, jų nuomone, ir atsirado stebėtas vėjas.

Kodėl šis stebėjimas svarbus?

Iki šiol mokslininkai dažniausiai turėjo spėlioti, kas sukelia ultragreitus ištekėjimus. Dabar matyti, kad rentgeno žybsnis gali beveik iškart paleisti reliatyvistinį vėją. Tai pirmas aiškus pavyzdys, kaip vienas reiškinys seka kitą realiu laiku.

Šis atradimas taip pat parodo, kad gamtos dėsniai kartojasi skirtinguose masteliuose. Kaip Saulėje žybsnis gali sukelti medžiagos išmetimą, taip ir supermasyvi juodoji skylė veikia panašiu principu, tik gerokai galingiau. Tokie duomenys padės tiksliau aiškinti galaktikų ir jų branduolių elgseną.