Pagaliau pradeda aiškėti ledynmečio paslaptys: mokslininkai rado DNR, kurią slėpė urvai

Pastaraisiais metais pažangios genetinės technologijos leido išplėsti supratimą apie ledynmečio laikotarpį. Tyrėjai tikisi, kad urvų nuosėdose išlikęs DNR pėdsakas padės atsekti rūšių sambūvį, migracijas ir aplinkos pokyčius.

Šis metodas ypač vertingas tuomet, kai nėra išlikusių griaučių ar kitų matomų radinių. Nuosėdinė DNR leidžia tarsi skaityti natūralų archyvą, kuris dešimtis tūkstančių metų saugojo biologinę atmintį.

DNR urvų nuosėdose

Per pastaruosius du dešimtmečius paleogenetika padarė didelį šuolį, nes tapo įmanoma išgauti ir analizuoti DNR iš kaulų. Būtent taip nustatyta, kad neandertaliečiai kryžminosi su šiuolaikiniais žmonėmis, o išnykusių gyvūnų ir senų patogenų genomai gali būti perskaityti net po tūkstantmečių.

Tačiau kaulai sudaro tik dalį paveikslo, todėl mokslininkai pradėjo imti genetinę medžiagą tiesiai iš urvų nuosėdų. Stabilios urvų sąlygos saugo trapius biologinius pėdsakus, todėl tokios vietos veikia kaip natūralios DNR saugyklos, kuriose galima ieškoti seniausių gyvybės ženklų.

Ką atskleidžia nuosėdinė DNR?

Nuosėdinės DNR tyrimai keičia supratimą apie ledynmečio Europą, nes leidžia aptikti rūšis, net jei jos nepaliko jokių kaulų. Analizuojant skirtingus sluoksnius galima nustatyti, kokie gyvūnai ar žmonės tuo metu lankėsi urve ir kaip keitėsi aplinkiniai ekosistemų tipai.

Tyrėjai tikisi išsiaiškinti, ar tam tikruose regionuose neandertaliečiai ir Homo sapiens gyveno tuo pat metu, ar jų buvimas kaitaliojosi. Taip pat galima rekonstruoti, kaip žmonių veikla veikė aplinką, kokie mikroorganizmai egzistavo šalia jų ir kaip visa tai kito keičiantis klimatui.

Kur vyksta tyrimai?

Didelė dalis darbo atliekama Švabijos Juros urvuose, tarp jų ir Hohle Fels urve netoli Ulmo, kuris įtrauktas į UNESCO paveldą. Ten renkami nuosėdų mėginiai, siekiant atkurti žmonių, gyvūnų ir mikroorganizmų istoriją iš priešistorinių laikų.

Mokslininkai kelia klausimus apie tai, kas ir kada gyveno urvuose, ar žmonės konkuravo su urviniais lokiais dėl prieglobsčio, ir ką apie senąsias ekosistemas gali pasakyti tuometiniai mikrobai. Net nedidelis genetinis pėdsakas nuosėdose gali tapti svarbiu raktu į seniai išnykusius pasaulius.

Technologijų proveržis

Šiuolaikiniai sekoskaitos aparatai gali iššifruoti nepalyginamai daugiau DNR nei anksčiau, todėl tokie tyrimai tapo realūs dideliu mastu. Jei pirmojo žmogaus genomo nuskaitymas truko daugiau nei dešimtmetį, dabar laboratorijos gali per dieną nuskaityti šimtus genomų.

Dėl to apdorojami šimtai mėginių, o kiekvienas naujas duomenų rinkinys kelia dar daugiau klausimų. Tyrėjai pabrėžia, kad urvų sluoksniai nuolat prideda naujų istorijos posūkių, todėl ateinantys metai gali atnešti itin reikšmingų atradimų apie Europos praeitį.