Mįslingi 7 metrų ilgio griaučiai: mokslininkams pagaliau pradeda aiškėti neįprasto gyvio kilmė

Milžiniškos maždaug 400 milijonų metų senumo skamienėlės, žinomos kaip Prototaxites, vėl privertė mokslą suabejoti anksčiau darytomis išvadomis. Nauji tyrimai parodė, kad šios gigantiškos struktūros nebuvo nei augalai, nei grybai, nei gyvūnai – jos, panašu, priklausė visiškai išnykusiai eukariotų grupei, kuri šiandien Žemėje jau nebeegzistuoja.

Pirmą kartą Prototaxites skamienėlės buvo aprašytos dar 1859 metais. Šie paslaptingi organizmai galėjo išaugti iki 7 metrų aukščio ir savo išvaizda priminė bešakius, be lapų medžių kamienus. Daugiau nei pusantro šimtmečio mokslininkai bandė suprasti jų prigimtį, tačiau nauja skotų atlikta analizė, paremta radiniais Reinio kremenyne (Škotija), siūlo visiškai naują paaiškinimą.

Edinburgo universiteto tyrėjų komanda iš naujo ištyrė rūšį Prototaxites taiti ir nustatė, kad jos anatomija ir cheminė sudėtis neatitinka nė vienos žinomos šiuolaikinės gyvybės grupės.

Kas nustatyta tyrimų metu?

Mokslininkai skamienėlės viduje aptiko tris skirtingų tipų vamzdinių struktūrų rūšis, tačiau jų sandara nesutapo su grybų hifais (siūliškaisiais audiniais). Ypač neįprastos buvo vamzdelinės struktūros su žiediškais sustorėjimais – niekas panašaus iki šiol nėra žinoma nė vienoje šiuolaikinėje grybų rūšyje.

Lazerinis skenavimas atskleidė sudėtingą, chaotiškai išsidėsčiusią mikroskopinių struktūrų tinklą, kuris neturi analogų šiuolaikiniuose organizmuose. Taip pat vadinamosiose „minkštose dėmėse“, išraižiusiose visą skamienėlę, buvo aptikti visi šių vamzdelių tipai, tačiau nerasta jokių grybams būdingų dauginimosi organų pėdsakų.

Molekulinė analizė patvirtino: Prototaxites sandaroje nėra chitino ir chitozano – pagrindinių grybų ląstelių sienelių cheminių žymenų. Vietoje to aptiktos medžiagos priminė suakmenėjusį ligniną (augaluose esantį struktūrinį polimerą), tačiau savo savybėmis jos akivaizdžiai skyrėsi nuo įprasto augalinio lignino.

Papildomas mašininis mokymasis, kurio metu šių skamienėlių „molekulinis piršto atspaudas“ buvo lyginamas su augalais, grybais, bakterijomis ir gyvūnais, parodė daugiau nei 90 % skirtumą nuo visų lygintų grupių.

Kas tai galėjo būti?

Remiantis naujausiais duomenimis, Prototaxites greičiausiai buvo eukariotinis organizmas su visiškai unikalia anatomija ir gyvenimo būdu. Jis formavo masyvias vertikalias struktūras, kurios iškilmingai kyšojo virš ankstyvojo devono periodo kraštovaizdžių, apaugusių paparčiais, samanomis ir primityviais augalais. Manoma, kad šie milžinai maisto medžiagas gaudavo iš dirvožemio.

Tačiau tiksliai nustatyti jų giminystės ryšius, panašu, neįmanoma – kol kas nerasta jokių gyvų palikuonių ar artimai giminingų formų. Tai galėjo būti visiškai savarankiška, dabar jau visiškai išnykusi evoliucijos šaka.

„Remdamiesi šiuo tyrimu, negalime priskirti prototaksitų jokiai šiuo metu žinomai gyvybės linijai. Tai tik pabrėžia jų išskirtinumą“, – daro išvadą autoriai.

Primintina, kad ir kiti paleontologiniai radiniai verčia iš naujo permąstyti evoliucijos istoriją. Pavyzdžiui, maždaug 300 tūkst. metų senumo kaukolė iš Petralonos (Graikija) neturi būdingų nei Homo sapiens, nei neandertaliečių bruožų ir gali atstovauti iki šiol nežinomai žmonių giminės šakai.