Mokslininkai atrado keisčiausią dinozaurą: jo kaukolė priminė krokodilą, bet tai dar ne viskas

Ratgerso universiteto evoliucijos biologas Skotas Traversas savo publikacijoje pristatė įdomių faktų apie spinozaurą. Ši rūšis iš esmės privertė perrašyti tai, ką paleontologai manė žinantys apie teropodų gyvenimo būdą.

Biologas pažymi, kad spinozauro nugaroje buvo milžiniška „burė“. Šią struktūrą sudarė stipriai pailginti nugaros slankstai, o jos aukštis galėjo siekti maždaug 1,8 metro.

Kam spinozaurui reikėjo milžiniškos „burės“ ant nugaros?

Traverso teigimu, spinozauras gyveno dabartinės Šiaurės Afrikos teritorijoje viduriniuoju kreidos periodu, maždaug prieš 112–93 milijonus metų. Manoma, kad šis plėšrūnas galėjo būti 15–18 metrų ilgio.

Išskirtiniausia spinozauro savybė buvo milžiniška burės formos ketera ant nugaros. Paleontologų nuomone, aukšti kauliniai išaugimai, kylantys iš slankstų, greičiausiai buvo sujungti oda ir, galbūt, minkštaisiais audiniais. Iš šono tai atrodė kaip aukšta, vėduoklę primenanti burė, nusitęsianti per didžiąją dalį gyvūno nugaros.

2016 metais publikuotame tyrime teigiama, kad nugaros slankstai, formavę šią „burę“, tikėtina, buvo stipriai sukaulėję ir turėjo labai mažai kraujagyslių kanalų. Tai paneigė hipotezę, jog ši struktūra veikė kaip gyvas „radiatorius“ ar šilumos reguliatorius.

Pasak biologo, šiandien labiausiai tikėtina interpretacija yra ta, kad burė pirmiausia atliko demonstracinę funkciją ir buvo vizualinis signalas kitiems dinozaurams. Tokios ryškios, demonstruoti skirtos anatominių struktūrų formos iki šiol plačiai paplitusios gyvūnų pasaulyje.

Spinozauro gyvenimo būdas

2014 m. atliktame tyrime mokslininkai pasiūlė, kad spinozauras nebuvo tipiškas sausumos plėšrūnas, kaip jo giminaičiai tiranozauras ar carharodontosauras. Tyrėjų nuomone, jis gyveno pusiau vandeninį gyvenimą.

Ši išvada paskatino idėją, kad burė galėjo atlikti ir hidrodinaminę funkciją. Nors ji nebuvo panaši į žuvų pelekus, tačiau galėjo suteikti spinozaurui stabilumo judant vandenyje.

Vis dėlto, kaip pažymi biologas, dalis mokslininkų šią teoriją visiškai atmeta. 2022 m. paskelbtame tyrime, naudojant biomechaninius modelius, buvo padaryta prielaida, kad spinozauras galbūt nebuvo toks geras plaukikas kaip banginiai ar jūriniai ropliai. Šio požiūrio šalininkai teigia, jog burė, visiškai panirus gyvūnui į vandenį, galėjo sukelti papildomą pasipriešinimą.

Ispanijoje aptikti itin mažų dinozaurų palaikai

Šiaurės Ispanijoje mokslininkai aptiko itin mažo dinozauro rūšies liekanas. Nuo snukio iki ilgos uodegos galiuko šis gyvūnas buvo vos kiek ilgesnis nei pusė metro. Jeigu jį pastatytume vertikaliai, dviem kojomis vaikščiojęs Foskeia pelendonum žmogui tesiektų maždaug iki kelio.

Mokslininkų teigimu, šio dinozauro metabolizmas buvo panašus į smulkių žinduolių ar paukščių. Nepaisant mažo dydžio, jis turėjo specializuotus dantis ir augimo eigoje kintančios kūno laikysenos požymių. Manoma, kad tai rodo prisitaikymą prie greitų šuolių ir staigių judesių tankiuose miškuose.