Mokslininkai suskaičiavo, kiek mums dar liko laiko: pasakė, kada Žemėje taps nebeįmanoma gyventi

Ne dėl žmonių kaltės, ne dėl karų ar išteklių trūkumo, o dėl natūralių kosminių procesų, kurių sustabdyti neįmanoma.  Japonijos mokslininkai iš „Toho“ universiteto, bendradarbiaudami su NASA, atliko precedento neturintį modeliavimą. 

Superkompiuteriai buvo naudojami tam, kad būtų sukurta daugiau nei 400 tūkst. skirtingų scenarijų, kaip vystysis Žemės atmosfera ir klimatas ateityje. Ir nors rezultatai buvo skirtingi, vienas dalykas buvo pastovus – visose prognozėse deguonis iš Žemės atmosferos išnyksta. Ne iš karto, ne staiga, bet neišvengiamai.

Saulė taps nepakeliama

Pagrindinis veiksnys, vedantis prie šios drastiškos permainos, yra Saulė. Mūsų žvaigždė sensta, ir laikui bėgant ji tampa vis kaitresnė. Tai nėra kažkas, ką pajusime rytoj, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje Saulės intensyvumas gerokai viršys dabartinį lygį. 

Maždaug po 1-2 mlrd. metų šis pokytis išbalansuos visą Žemės klimato sistemą – vanduo ims sparčiai išgaruoti, o tai reikš planetos sausinimą. Kai vandens mažėja, keičiasi ir debesų danga, šiluma pradeda kauptis, o žemės paviršius tampa vis karštesnis. 

Tai grandininė reakcija, klimato pokyčiai pradeda slopinti augalų gebėjimą vykdyti fotosintezę. Kai augalai nebegali kvėpuoti, jie nustoja gaminti deguonį. O be deguonies nėra ir gyvybės, bent jau tokios, kokią mes suprantame.

Grįžtame milijardus metų atgal

Atmosfera po šių pokyčių bus panaši į tą, kuri egzistavo labai seniai, dar prieš pirmąsias sudėtingas gyvybės formas. Tikėtina, kad liks tik primityvūs mikroorganizmai, kurie galbūt kažkur išgyvens ekstremaliose nišose. 

Bet žmonėms tokia aplinka būtų mirtina, nei kvėpuoti, nei auginti maistą, nei apskritai išgyventi nebūtų įmanoma. Tai ne išlikimo scenarijus, o uždanga visai planetos gyvybei.

Kaip sako vienas iš tyrimo autorių profesorius Kazumi Ozaki, net jeigu tai skamba kaip tolima ateitis, šios prognozės yra svarbios jau dabar. Ne tik todėl, kad jos atskleidžia mūsų planetos likimą, bet ir dėl to, kad jos priverčia mus susimąstyti, ką reiškia gyventi laikinoje aplinkoje? 

Ką reiškia tai, kad net mūsų Žemė turi galiojimo laiką?

Gyvybės trapumas 

Tai, ką atskleidė šis modeliavimas, nėra tiesiog bauginantis scenarijus. Tai priminimas apie mūsų vietą visatoje. Mes egzistuojame tik labai siaurame laiko lange, kai sąlygos Žemėje yra palankios. Bet tai nėra garantuota amžinai. 

Deguonis, kurį laikome savaime suprantamu, iš tiesų yra trapus, o jo kiekis ir buvimas priklauso nuo labai sudėtingų sistemų pusiausvyros.

Ir nors mūsų karta neturės spręsti šių iššūkių, tai puiki proga prisiminti, kad net didžiausi dalykai turi pabaigą. Žemė, Saulė, net visata keičiasi. O mes galime rinktis, ar gyventi taip, lyg viskas bus amžina, ar išnaudoti kiekvieną akimirką su pagarba tam, ką turime dabar.

Kai kitą kartą pažvelgsite į dangų, į žvaigždes ar į saulėtekį, prisiminkite, kad tai, ką matote yra laikina. Bet būtent tai suteikia mūsų egzistencijai tikros prasmės.