Mokslininkų atradimas gali sukelti žemės ūkio perversmą: šis mikroelementas kardinaliai pakeis trąšų rinką

Mokslininkai aptiko unikalų baltymą, pavadintą FUN, kuris veikia kaip centrinis reguliatorius šio proceso metu. Šis atradimas gali tapti pagrindu pažangesniam, tvaresniam žemės ūkiui, leidžiant sumažinti priklausomybę nuo cheminių trąšų.

Tyrėjai išsiaiškino, kad cinkas veikia kaip antrinis signalas augalo viduje, padedantis jam suprasti aplinkos pokyčius ir atitinkamai koreguoti azoto fiksavimo procesus. 

Teigiama, kad naujasis baltymas FUN geba reaguoti į cinko koncentraciją augale ir reguliuoti, kaip efektyviai formuojasi šaknų gumbeliai – tai vietos, kuriose gyvena su augalais simbiozę sudarantys rhizobium tipo mikroorganizmai.

Toks požiūris keičia supratimą apie tai, kaip veikia augalų fiziologija. Anot pagrindinio tyrimo autoriaus docento Jieshun Lin, FUN identifikavimas – tai tūkstančių augalų analizės rezultatas. 

Jis pabrėžia, kad iki šiol cinkas nebuvo laikomas signaline molekule, tad šis atradimas yra išskirtinis augalų biologijos kontekste.

FUN: signalas, kuris keičia žaidimo taisykles

Baltymas FUN yra transkripcijos faktorius, kuris įsijungia ar išsijungia priklausomai nuo cinko lygio augalo ląstelėse. Kai cinko kiekis didelis, FUN inaktyvuojamas – susiformuoja stambios filamentinės struktūros, kurios stabdo jo veiklą. 

Kai cinko trūksta, šios struktūros suyra, o FUN tampa aktyvus. Šis mechanizmas leidžia augalui dinamiškai reguliuoti, kada verta tęsti azoto fiksavimą, o kada – ne.

Profesorius Kasper Røjkjær Andersen paaiškina, kad toks jautrumas aplinkos sąlygoms ypač svarbus, kai dirvoje jau yra daug azoto. Tokiu atveju augalas „nusprendžia“ nebeskirti energijos azoto fiksavimui, o tai padeda taupyti resursus.

Kodėl tai svarbu žemės ūkiui?

Ankštiniai augalai, tokie kaip sojos pupelės, pupos ar žirniai, pasižymi gebėjimu prisijungti prie azotą fiksuojančių bakterijų ir tokiu būdu pagerinti ne tik savo augimą, bet ir dirvožemio kokybę. 

Tačiau šis procesas yra jautrus stresui – ekstremaliai temperatūrai, sausrai ar net dirvos druskingumui. FUN baltymo ir cinko signalų tyrimas padeda suprasti, kaip šiuos procesus būtų galima stabilizuoti net nepalankiomis sąlygomis.

Svarbiausia, jog šis atradimas leidžia planuoti, kaip pagerinti augalų gebėjimą fiksuoti azotą net tada, kai aplinkos sąlygos nėra idealios. Tai reiškia mažesnį poreikį azoto trąšoms, kurios dažnai yra brangios ir aplinkai kenksmingos.

Ką tai reiškia ateities ūkininkavimui?

Mokslininkai jau dabar nagrinėja, kaip FUN veikimas gali būti pritaikytas komercinėse ankštinių augalų veislėse. Ypatingas dėmesys skiriamas fava pupoms ir sojoms. 

Tikimasi, kad ši technologija leis išvystyti augalus, kurie galėtų efektyviai fiksuoti azotą ir praturtinti dirvožemį net sudėtingomis sąlygomis.

Taip pat siekiama išsiaiškinti, kaip tiksliai susiformuoja cinko signalai ir kaip jie dekoduojami augalų ląstelėse. Tai padės geriau suprasti FUN veikimo mechanizmą ir galbūt leis jį manipuliuoti siekiant pagerinti derlių bei išsaugoti gamtos išteklius.

Cinkas nebėra tik nepastebimas mikroelementas. Naujausi atradimai rodo, kad jis – pagrindinis žaidėjas ankštinių augalų azoto fiksavime. 

FUN baltymo dėka atveriamos naujos galimybės augalininkystėje, nuo efektyvesnio azoto įsisavinimo iki aplinkai draugiškesnių ūkininkavimo sprendimų. Tai tik pradžia, tačiau labai svarbi, jei norime kurti ateities žemės ūkį, kuris būtų ne tik našus, bet ir atsakingas.