Neįtikėtina drama danguje: ši milžiniška planeta kas savaitę išprovokuoja žvaigždės sprogimą

HIP 67522 tai jauna žvaigždė, esanti maždaug 17 milijonų metų amžiaus. Palyginimui, mūsų Saulė skaičiuoja jau daugiau nei 4,5 milijardo metų. 

HIP 67522 šiek tiek didesnė už Saulę, tačiau jos aktyvumas dėl jauno amžiaus ir vidinių procesų yra gerokai intensyvesnis. Aplink šią žvaigždę sukasi dvi žinomos planetos, iš kurių viena, HIP 67522 b, apskrieja žvaigždę vos per septynias dienas.

Dėl tokio trumpo orbitos laikotarpio planeta yra itin arti žvaigždės, o tai reiškia, kad ji nuolat patiria stiprų magnetinį ir radiacinį poveikį. Mokslininkų stebėjimai atskleidė, kad būtent ši planeta gali būti atsakinga už žvaigždės spinduliuotės pliūpsnius. 

Pasirodo, planeta veikia tarsi magnetinė bangų siųstuvė, suaktyvinanti žvaigždės paviršiuje snaudžiančius energijos išsiveržimus.

Žvaigždės žybsniai ir planetos nykimas

Mokslininkų komanda, vadovaujama Ekaterinos Ilin, pastebėjo, kad kiekvieną kartą, kai planeta praskrieja priešais žvaigždę, fiksuojamas galingas žybsnis. Tai leidžia daryti prielaidą, kad HIP 67522 b ne tik reaguoja į žvaigždės veiklą, bet ir ją sukelia.

Tokia sąveika yra itin pavojinga pačiai planetai. Ji yra panašaus dydžio kaip Jupiteris, tačiau turi labai mažą tankį, todėl jos atmosfera yra ypatingai plona ir lengvai pažeidžiama. Dėl nuolatinio spinduliuotės poveikio planeta praranda dalį savo masės. Tikėtina, kad per ateinančius 100 milijonų metų ji sumažės iki Neptūno dydžio arba dar mažesnė.

Naujų reiškinių tyrimų pradžia

Šis atvejis sužadino susidomėjimą visame astronomų pasaulyje. Iki šiol mokslininkai daugiausiai tyrė žvaigždžių poveikį planetoms, tačiau dabar tampa aišku, kad ir planetos gali paveikti žvaigždes. Tai visiškai nauja sritis, kuri atveria daugybę klausimų apie kosminių kūnų sąveiką.

Ekaterinos Ilin teigimu, svarbiausia dabar tęsti tyrimus skirtingais elektromagnetinių bangų ilgiais, pavyzdžiui, ultravioletinėje ar rentgeno spinduliuotėje. Tai padėtų tiksliau suprasti, kokio pobūdžio energija sklinda žybsnių metu. Taip pat labai svarbu atrasti daugiau tokių sistemų, kad būtų galima palyginti rezultatus ir sukurti patikimesnius teorinius modelius.

ESA misijos plečia galimybes

Europos kosmoso agentūros palydovas „Cheops“ buvo kurtas egzoplanetų dydžio ir atmosferos tyrimams, tačiau šiandien jau akivaizdu, kad jo galimybės gerokai viršija pirminius lūkesčius. Ateityje planuojama, kad misija „Plato“ padės dar tiksliau stebėti į Saulę panašias žvaigždes ir leis užfiksuoti net ir mažiausius žybsnius.

Atrastas reiškinys keičia mūsų supratimą apie planetų ir žvaigždžių santykį. Planetos nebėra tik pasyvūs objektai, reaguojantys į žvaigždes, o jos net gali turėti aktyvų poveikį žvaigždžių elgsenai. Tai atveria visiškai naują puslapį astrofizikoje.