Škotijoje aptiktas netikėtas unikalus radinys: prieš tūkstančius metų statė ąžuolines šventyklas

Netoli Karnustio miesto, apie 70 kilometrų į šiaurę nuo Edinburgo, GUARD Archeology komanda aptiko įspūdingos struktūros liekanas. Tai seniausia iki šiol žinoma medinė salė Škotijoje, pastatyta dar 4000 metais prieš mūsų erą. Konstrukcija buvo apie 35 metrų ilgio ir 9 metrų pločio, jos statybai naudoti masyvūs ąžuolo rąstai. 

Greta šios salės aptiktas ir mažesnis pastatas, apie 20 metrų ilgio, kuris galėjo būti naudojamas tuo pačiu laikotarpiu.

Salės konstrukcija rodo, kad tai nebuvo paprastas gyvenamasis pastatas. Jo vidaus išplanavimas, storos sienos ir naudotos medžiagos leidžia daryti prielaidą, jog salė turėjo simbolinę ar ritualinę reikšmę. Šią teoriją patvirtina rasti artefaktai, tarp jų ir puošnus kirvis su granato intarpais, kuris greičiausiai turėjo ne tik praktinę, bet ir apeiginę paskirtį.

Ritualai ir bendruomeniniai susibūrimai

Apie 3800 - 3700 metus prieš mūsų erą abi salės buvo išardytos, o jų vietoje pastatyta nauja, mažesnio dydžio. Ji, kaip manoma, kurį laiką buvo naudojama ritualiniams susitikimams. Vėliau, iki 3600 metų prieš mūsų erą, šis statinys tapo gyvenamuoju būstu, tačiau aplinkinėje teritorijoje iki pat 2500 metų prieš mūsų erą ir toliau vykdavo sezoniniai apeiginiai renginiai.

Tokie radiniai leidžia manyti, kad ši vieta turėjo didelę reikšmę ankstyvosioms bendruomenėms. Archeologai rado daiktų, atgabentų iš tolimų vietovių, pavyzdžiui, skalūno gabalų iš už 180 kilometrų esančios Array salos. Tai rodo, kad dar tūkstantmetį prieš Stonehenge atsiradimą Škotijoje jau egzistavo išplėtotas ryšių ir mainų tinklas.

Lobis iš bronzos amžiaus

Dar vienas ne mažiau įspūdingas radinys yra iš vėlesnio laikotarpio, apie 1400 metų prieš mūsų erą. Archeologai rado paslėptą lobį, kurį sudarė bronzinis kardas su išlikusia medine makštimi, ieties antgalis su auksine apdaila ir saulėgrąžos formos smeigtukas. Visi šie daiktai buvo kruopščiai suvynioti į vilnonį audeklą ir avių kailį, tai rodo jų ypatingą reikšmę.

Kardo ašmenyse pastebimos kovos žymės, o ieties antgalis turi silpnų vietų, kas leidžia manyti, jog šie ginklai buvo naudojami tiek praktiniais, tiek simboliniais tikslais. Archeologai mano, kad tokie daiktai buvo užkasami kaip apsauga nuo nelaimių ar priešų, tikint, kad tai suteiks bendruomenei dvasinę apsaugą.

Kodėl šie brangūs objektai taip ir liko neatrasti senovės žmonių, lieka paslaptimi, tačiau tai tik dar labiau sustiprina šio atradimo istorinę ir kultūrinę vertę. Šis Škotijoje aptiktas kompleksas rodo, kad dar prieš tūkstančius metų žmonės čia kūrė sudėtingas struktūras, palaikė bendruomeninius ryšius ir puoselėjo gilias dvasines tradicijas.