Prisijunkite
Prisijunkite
Daug metų žmonės svarsto, kas buvo pirmiau višta ar kiaušinis. Ši mįslė tapo ne tik filosofiniu, bet ir moksliniu klausimu. Naujas atradimas gali padėti atsakyti į jį remiantis senovinės gyvybės formos pavyzdžiu. Mokslininkų teigimu, kiaušinis galėjo egzistuoti dar gerokai anksčiau nei atsirado pirmieji gyvūnai.
2017 metais rastas senovinis mikroorganizmas padėjo pažvelgti į gyvybės istoriją visai kitu kampu. Šis organizmas, aptiktas Havajuose, egzistavo prieš daugiau nei vieną milijardą metų.
Jis buvo vienaląstis, tačiau pasižymėjo savybėmis, kurios primena daugiąlastę gyvybę ir netgi gyvūnų embrionus.
Senovės organizmas ir jo keistas elgesys
Mikroskopinis organizmas, pavadintas Chromosphaera perkinsii, buvo labai paprastas, bet tuo pačiu intriguojantis. Mokslininkai pastebėjo, kad jis ne tik dalijosi ląstelėmis, bet ir formavo sudėtingesnes struktūras. Šios struktūros priminė mažus kamuoliukus, kuriuos galima būtų palyginti su gyvūnų vystymosi pradžia.
Nors organizmas buvo vienaląstis, kai kuriuo metu jis pereidavo į stadiją, kai susidarydavo ląstelių kolonijos. Jose buvo matomos bent dvi skirtingos ląstelių rūšys, o pati kolonija gyvuodavo gana ilgą laiką. Tai buvo netikėta, nes tokį elgesį paprastai rodo tik sudėtingesni organizmai.
Dar labiau nustebino tai, kad šios ląstelių kolonijos turėjo aiškią erdvinę struktūrą. Tai priminė tai, kaip vystosi embrionas, nuo vienos ląstelės iki daugelio, kurios išsidėsto tvarkingai. Tokia tvarka leidžia organizmui vystytis į sudėtingesnę formą. Tai rodo, kad kai kurie gyvybės principai atsirado dar tada, kai Žemėje gyvavo tik labai paprastos gyvybės formos.
Kaip tai susiję su kiaušinio kilme?
Šis atradimas leido mokslininkams manyti, kad genetiniai mechanizmai, reikalingi kiaušiniui susidaryti, egzistavo dar gerokai anksčiau nei atsirado vištos ar kiti gyvūnai. Kitaip tariant, kiaušinio kaip biologinio reiškinio pagrindai buvo padėti dar vienaląsčių organizmų eroje.
Svarbu suprasti, kad kiaušinis, tai ne tik vištos perėtas lukštas, bet visų gyvūnų, atsirandančių iš vienos ląstelės, vystymosi pradžia. Kiekvienas gyvūnas prasideda nuo ląstelės, kuri vėliau dalijasi ir formuoja visą organizmą. Šis procesas vadinamas embriono vystymusi. Tai, ką stebėjo mokslininkai tyrinėdami Chromosphaera perkinsii, buvo labai artima šiam procesui.
Galimi paaiškinimai ir atviros klausimų durys
Tyrėjai neatmeta galimybės, kad stebėtas elgesys galėjo išsivystyti nepriklausomai nuo gyvūnų evoliucijos. Kitaip sakant, šis vienaląstis organizmas galėjo išmokti elgtis „kaip gyvūnas“ savaip. Tačiau lygiai taip pat tikėtina, kad tai buvo bendras evoliucinis bruožas, kurį vėliau perėmė visi gyvūnai.
Kad ir kuri versija būtų teisinga, pats faktas, kad toks senas organizmas gebėjo formuoti struktūras, panašias į kiaušinį, rodo vieną aiškų dalyką. Idėja apie kiaušinį, kaip gyvybės pradžią, atsirado dar prieš tai, kai žemėje pasirodė pirmieji gyvūnai.
Šiandien galime pasakyti, kad kiaušinis, kaip biologinis mechanizmas, egzistavo dar prieš gyvūnus ir net prieš vištas. Mokslininkų tyrimai rodo, kad gyvybė turėjo polinkį formuoti daugiąląstes struktūras, net kai dar nebuvo tikrų gyvūnų.
Tai leidžia pažvelgti į žinomą mįslę naujai. Atsakymas, atrodo, slypi ne filosofijoje, o ląstelių biologijoje. Kiaušinis buvo pirmiau, ne vištos, bet gyvybės apskritai.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti