Prisijunkite
Astronomijoje retai pasitaiko akimirkų, kai mokslininkai atvirai pripažįsta, jog tai, ką jie stebi, netelpa į jokius iki šiol galiojusius modelius. Tačiau būtent taip nutiko 2025 metų liepos 2 dieną, kai iš gilios Visatos atkeliavęs signalas privertė pasaulio observatorijas skubiai keisti stebėjimų planus. Tai nebuvo eilinis kosminis blyksnis. Tai buvo sprogimas, trukęs net septynias valandas, ir jis tapo ilgiausiai fiksuotu gama spindulių pliūpsniu žmonijos istorijoje.
Gama spindulių pliūpsniai, arba GRB (angl. gamma-ray bursts), laikomi pačiais energingiausiais sprogimais Visatoje nuo pat Didžiojo sprogimo laikų. Vidutiniškai astronomai juos aptinka maždaug kartą per dieną. Dažniausiai tai būna trumpi, nuo kelių milisekundžių iki kelių minučių trunkantys reiškiniai, kylantys mirštant masyvioms žvaigždėms arba susiliejant itin tankiems objektams, tokiems kaip neutroninės žvaigždės.
Tačiau 2025 metų liepos pradžioje užfiksuotas įvykis, pavadintas GRB 250702B, visiškai išsiskyrė iš šio konteksto. NASA „Fermi“ gama spindulių kosminis teleskopas, nuo 2008 metų skriejantis aplink Žemę, užregistravo pliūpsnį, kuris nenutrūko nei po minutės, nei po valandos. Jis tęsėsi daugiau nei septynias valandas, skleisdamas energijos impulsus bangomis. Tai reiškė viena – astronomai stebi kažką, ko iki šiol nėra matę.
Vos tik tapo aišku, kad tai neeilinis reiškinys, į darbą įsitraukė didžiausi pasaulio teleskopai. Mokslininkai siekė kuo greičiau nustatyti sprogimo kilmę ir užfiksuoti vadinamąjį „pospindį“ – švytėjimą, kuris lieka po pirminio pliūpsnio.
Stebėjimuose dalyvavo dvyniai 8,1 metro skersmens „Gemini“ teleskopai Čilėje ir Havajuose, „Very Large Telescope“ Čilėje, „Keck“ observatorija Havajuose bei net „Hubble“ kosminis teleskopas. Buvo pasitelktas visas elektromagnetinis spektras – nuo infraraudonųjų iki aukštos energijos rentgeno spindulių.
Tokio masto koordinuota reakcija pabrėžia, kokios svarbos buvo šis įvykis. Astronomijoje laikas yra kritinis veiksnys: kai kurie signalai blėsta per valandas ar net minutes, todėl kiekviena praleista akimirka gali reikšti prarastą informaciją.
Analizė parodė, kad GRB 250702B kilo masyvioje galaktikoje, esančioje maždaug už 8 milijardų šviesmečių nuo Saulės sistemos. Tai reiškia, kad sprogimas įvyko tada, kai Visata buvo vos kiek daugiau nei pusės dabartinio amžiaus. Net ir kosminiais masteliais tai neįtikėtinai didelis atstumas.
Dar labiau mokslininkus nustebino aplinka, iš kurios kilo šis pliūpsnis. Galaktika pasirodė esanti itin dulkėta, todėl beveik visiškai užblokavo matomą šviesą. Dėl šios priežasties įvykis buvo beveik nematomas įprastuose optiniuose teleskopuose. Aptikti pavyko tik infraraudonąją ir aukštos energijos rentgeno spinduliuotę.
Būtent tai, anot tyrėjų, paaiškina, kodėl šis sprogimas galėjo likti nepastebėtas, jei būtų įvykęs anksčiau, kai tokio jautrumo instrumentų dar nebuvo.
Mokslininkų teigimu, šis gama spindulių pliūpsnis buvo ne tik ilgiausias, bet ir fiziškai neįprastas. Manoma, kad sprogimo metu buvo suformuotas labai siauras medžiagos čiurkšlės srautas, nukreiptas beveik tiesiai į Saulės sistemos pusę. Ši čiurkšlė judėjo mažiausiai 99 procentų šviesos greičio greičiu.
Tyrimo, publikuoto žurnale „The Astrophysical Journal Letters“, pagrindinis autorius, Šiaurės Karolinos universiteto doktorantas Jonathan Carney, atvirai pripažino: šis įvykis yra per ilgas, kad atitiktų bet kurį šiuo metu žinomą gama spindulių pliūpsnių susidarymo scenarijų.
Kol kas mokslininkai svarsto kelias galimas versijas. Viena jų – itin masyvios žvaigždės mirtis, kuri galėjo vykti neįprastomis sąlygomis. Kita hipotezė – žvaigždės sunaikinimas juodosios skylės gravitacijos lauke, kai žvaigždė tiesiog suplėšoma į gabalus.
Trečiasis scenarijus laikomas ypač egzotišku: galimas helio žvaigždės ir juodosios skylės susiliejimas. Tokiu atveju juodoji skylė spirale grimzta į žvaigždės branduolį, sukeldama sprogimą iš vidaus, kuris gali trukti gerokai ilgiau nei įprasti kosminiai blyksniai.
Kol kas nėra pakankamai duomenų, kad būtų galima pasirinkti vieną teisingą atsakymą. Tačiau, kaip pabrėžia mokslininkai, būtent tokie įvykiai stumia astrofiziką į priekį.
GRB 250702B jau dabar laikomas savotišku etalonu. Ateityje, kai bus aptikti panašūs ilgalaikiai sprogimai, astronomai galės juos lyginti su šiuo įvykiu ir spręsti, ar tai tos pačios klasės reiškiniai, ar visiškai naujas kosminių procesų tipas.
Šis atradimas taip pat parodo, kiek dar daug nežinomybės slypi Visatoje. Net turėdami galingiausius teleskopus ir pažangiausius modelius, mokslininkai vis dar susiduria su reiškiniais, kurie priverčia perrašyti vadovėlius.
Galbūt po kelių metų bus aišku, kas iš tiesų nutiko toje tolimoje, dulkėtoje galaktikoje. Tačiau jau dabar aišku viena – septynias valandas trukęs sprogimas tapo priminimu, kad Visata vis dar moka nustebinti net labiausiai patyrusius jos stebėtojus.
Rūta
Žurnalistė
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.