Prisijunkite
Daugeliui kūryba asocijuojasi su disciplina, ilgu darbu ir valandomis prie stalo. Tačiau istorija ir mokslas rodo visai kitą vaizdą. Kai kurios didžiausios žmonijos idėjos gimė ne įtempto mąstymo metu, o tada, kai protas jau slydo į miegą. Būtent šioje trapioje, beveik nepastebimoje būsenoje tarp būdravimo ir miego slypi viena paslaptingiausių žmogaus kūrybinių galių – hipnagoginė būsena.
1965-ųjų pradžioje Paulas McCartney pabudo su keistu pojūčiu: jo galvoje skambėjo ilga, sudėtinga melodija. Ji buvo tokia aiški ir užbaigta, kad muzikantas iškart pašoko iš lovos, atsisėdo prie pianino ir atkartojo ją klavišais. Vėliau jis parinko akordus ir sugalvojo laikinas frazes, kurios galiausiai virto daina „Yesterday“.
McCartney ilgai negalėjo patikėti, kad tokia melodija galėjo atsirasti savaime. Jis net mėnesį vaikščiojo po muzikos industrijos atstovus, klausdamas, ar kas nors nėra jos girdėjęs anksčiau. Tik įsitikinęs, kad melodija originali, jis leido sau ją pasilikti. Psichologai šiandien sako, kad ši daina gimė hipnagoginėje būsenoje – pusiau sąmoningoje fazėje, kai protas dar nemiega, bet jau nebevaldomas kasdienės logikos.
McCartney nėra vienintelis. Vienas garsiausių mokslo pavyzdžių – fizikas Nielsas Bohras. Užsnūsdamas jis sapnavo atomą, kurio branduolį supo aplink jį besisukantys elektronai, panašiai kaip planetos aplink Saulę. Šis vaizdinys tapo atomų struktūros modelio pagrindu ir vėliau atvedė Bohrą iki Nobelio premijos.
Tokios istorijos ilgą laiką atrodė kaip romantiškos legendos, tačiau šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad hipnagoginė būsena iš tiesų yra ypatingai palanki kūrybai.
Mokslininkai nustatė, kad hipnagoginė būsena yra savotiškas kūrybinis „saldusis taškas“. 2021 metais atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, buvę šioje būsenoje, net tris kartus dažniau aptikdavo paslėptą taisyklę, leidžiančią išspręsti sudėtingą matematinę užduotį.
Psichologijoje kūryba siejama su atvirumu patirčiai ir mąstymo lankstumu. Kiti tyrėjai teigia, kad kūrybiškumas kyla iš sąveikos tarp dviejų smegenų sistemų: kognityvinės kontrolės tinklo, atsakingo už planavimą ir problemų sprendimą, ir vadinamojo numatytojo režimo tinklo, kuris aktyvus svajojant ar klajojant mintimis. Hipnagoginė būsena yra momentas, kai šios sistemos ima veikti kartu, bet nė viena iš jų nedominuoja.
Dar XIX amžiuje britų psichologas Fredericas Myersas pasiūlė idėją, kuri šiandien skamba stebėtinai moderniai. Jo teigimu, kūrybinės idėjos kyla kaip staigus „išsiveržimas“ iš pasąmoninio proto. Sąmonė, pasak Myerso, tėra nedidelė mūsų proto dalis, o didžioji kūrybinė veikla vyksta giliau – už sąmoningo mąstymo ribų.
Idėjos gali bręsti ilgą laiką, mums to net nesuvokiant, kol galiausiai iškyla į sąmonę kaip netikėtas įkvėpimas. Būtent todėl kūrybinės mintys dažnai atrodo tarsi „atėjusios iš niekur“ arba „padovanotos“.
Hipnagoginė būsena tokia kūrybinga todėl, kad tuo metu sąmoningas protas beveik nutilęs. Mąstymo ribos tampa pralaidžios, ir atsiranda galimybė idėjoms prasiskverbti iš gilesnių proto sluoksnių.
Tai paaiškina, kodėl kūryba dažnai siejama su atsipalaidavimu, tinguliu ar net nuoboduliu. Kai protas užimtas nuolatiniu vidiniu dialogu, naujoms idėjoms tiesiog nėra vietos. Meditacija veikia panašiai – tyrimai rodo, kad ji didina mąstymo lankstumą ir atvirumą patirčiai, bet svarbiausia – nutildo pernelyg aktyvią sąmonę.
Dėl šios priežasties kūrybiškumas dažnai lydi ir dvasinius išgyvenimus. Kai sąmonė atsitraukia, atsiveria erdvė gilesniam suvokimui.
Manoma, kad apie 80 procentų žmonių bent kartą gyvenime patyrė hipnagoginę būseną, o maždaug ketvirtadalis ją išgyvena reguliariai. Ji dažniau pasitaiko moterims nei vyrams. Dažniausiai ši būsena pasireiškia užmiegant, bet gali pasitaikyti ir pabudus ar dienos metu, kai žmogus trumpam „atsijungia“ nuo aplinkos.
Didžiausias iššūkis – idėjų išsaugojimas. Mieguistoje būsenoje atrodo, kad mintis tokia gera, jog jos neįmanoma pamiršti. Tačiau pabudus ji dažnai dingsta be pėdsako.
Sprendimas paprastas, bet reikalaujantis disciplinos: laikyti šalia lovos popierių ir rašiklį arba telefoną su balso įrašymo programa. Paulas McCartney šį įprotį turi visą gyvenimą – jis net išmoko rašyti tamsoje.
Legendinis išradėjas Thomasas Edisonas turėjo savitą metodą. Kai jam trūkdavo idėjų, jis leisdavo sau snausti, rankoje laikydamas metalinį rutulį. Užmiegant rutulys iškrisdavo, triukšmas pažadindavo Edisoną, o kartu su pabudimu dažnai ateidavo nauja įžvalga.
Šis „sąmoningo snaudimo“ metodas – sąmoningas hipnagoginės būsenos išnaudojimas – šiandien vėl atrandamas kūrybos tyrimuose.
Šiuolaikinė kultūra dažnai verčia manyti, kad ilsėtis – tai tinginiauti. Tačiau mokslas rodo priešingai. Poilsis, snaudimas ir net nuobodulys gali būti pats produktyviausias laikas, jei kalbame apie kūrybą.
Didžiausios idėjos dažnai ateina tada, kai nustojame jų ieškoti. Ir galbūt tikrasis genialumas slypi ne ilgesnėse darbo valandose, o gebėjime trumpam paleisti kontrolę ir leisti protui nuklysti ten, kur sąmonė paprastai neleidžia.
Rūta
Žurnalistė
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.