Prisijunkite
Paskelbė
Viktoras Baliulis
Paskelbta
Įsivaizduokite kompiuterį, kuris veikia tūkstančius kartų greičiau nei dabartiniai. Skamba kaip fantastika, bet mokslininkai iš „University of Tokyo“ parodė rezultatą, kuris šią idėją priartina prie realybės. Jiems pavyko labai tiksliai užfiksuoti, kaip itin greitai keičiasi magnetinės savybės specialioje medžiagoje.
Svarbu tai, kad jie ne tik gavo skaičius, bet ir pamatė patį procesą tarsi sulėtintame įraše. Iki šiol tokio aiškaus vaizdo trūko, todėl buvo sunku suprasti, kas tiksliai vyksta medžiagos viduje. Dabar atsirado daugiau aiškumo, kuris gali padėti kurti naujos kartos atmintį ir greitesnius elektronikos sprendimus.
Apie šiuos rezultatus 2025 metų gruodį paskelbta žurnale „Nature Materials“. Mokslininkai parodė, kad tas pats perjungimas gali vykti dviem skirtingais būdais. Tai reiškia, kad ateityje bus galima rinktis efektyvesnį kelią, priklausomai nuo to, ko reikia įrenginiui.
Ką mokslininkai iš tikrųjų padarė?
Pagrindinis sunkumas buvo greitis, viskas vyko taip greitai, kad įprasti matavimo būdai nespėja to užfiksuoti. Tyrėjai ilgai tobulino metodą, kuris leidžia pastebėti labai mažus pokyčius medžiagoje. Tyrimui jie pasirinko medžiagą, vadinamą „Mn₃Sn“, nes ji jau seniau domino dėl savo neįprasto elgesio.
Galiausiai pavyko užregistruoti, kaip magnetinis raštas keičiasi laikui bėgant, tarsi kadras po kadro. Tai leido pamatyti, kad procesas priklauso nuo to, kokio stiprumo srovė leidžiama per medžiagą. Būtent tada paaiškėjo, kad perjungimas gali vykti dviem skirtingais keliais.
Du perjungimo būdai
Pirmas būdas vyksta tada, kai srovė yra stipri ir medžiaga įkaista. Šiluma padeda jai persitvarkyti, todėl perjungimas įvyksta paprasčiau, bet kartu sunaudojama daugiau energijos. Tai primena situaciją, kai kažką darai jėga, bet už tai sumoki didesnėmis sąnaudomis.
Antras būdas vyksta esant mažesnei srovei ir beveik nešildant medžiagos. Mokslininkų akimis jis daug įdomesnis, nes toks perjungimas galėtų būti taupesnis ir stabilesnis. Jei ateityje pavyktų jį pritaikyti technologijose, įrenginiai galėtų veikti greičiau ir mažiau kaisti.
Rekordinis greitis ir ką tai žada
Trumpiausias užfiksuotas perjungimo laikas buvo 140 pikosekundžių, tai yra neįtikėtinai trumpa akimirka. Per tiek laiko šviesa vos spėja nukeliauti kelis centimetrus. Patys mokslininkai sako, kad tai greičiausiai dar ne riba, nes greitį kol kas riboja bandymo sąlygos ir naudojama įranga.
Komanda planuoja tęsti darbus, kad galėtų sukurti dar trumpesnius impulsus ir patikrinti, ar medžiaga gali persijungti dar greičiau. Tai svarbu, nes dabar jau ne tik spėjama, bet ir realiai matoma, kaip vyksta procesas. Toks supratimas leidžia ateityje kurti sprendimus tikslingiau.
Ką tai gali reikšti kasdieniams įrenginiams?
Šis atradimas svarbus todėl, kad įprasta elektronika artėja prie ribų, kai vis mažinti ir spartinti tampa vis sunkiau. Todėl ieškoma kitų kelių, kaip padaryti įrenginius greitesnius ir efektyvesnius. Šis tyrimas rodo, kad tokie keliai egzistuoja ir kad jie remiasi geriau suprastais procesais, o ne vien teorijomis.
Ar tai reiškia, kad po keliolikos metų visi turėsime tokias atmintis savo telefonuose ar kompiuteriuose, dar anksti žadėti. Tačiau dabar jau aišku, kad mokslininkai žengė didelį žingsnį, nes pirmą kartą tiksliai pamatė, kaip viskas vyksta. O tokie žingsniai dažnai tampa pradžia technologijoms, kurios vėliau pasiekia ir kasdienį gyvenimą.
Viktoras Baliulis
Žurnalistas
Domiuosi pasaulio aktualijomis ir technologijomis, nes tikiu, kad tik suprasdami šiandieną galime pasiruošti rytojui. Rašydamas siekiu apjungti globalias naujienas su technologijų raida. Ieškau ne tik faktų, bet ir prasmių, kurios padeda skaitytojui geriau orientuotis sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.