Prisijunkite
Paskelbė
Lina Snarskienė
Paskelbta
Astronomai neseniai paskelbė apie naują ir intriguojantį atradimą, tai mažą asteroidą, kuris tapo laikinu Žemės „kvazipalydovu“. Tai reiškia, kad jis juda aplink Saulę labai panašiu keliu kaip mūsų planeta, todėl atrodo, lyg lydėtų ją kelyje.
Skirtingai nuo Mėnulio, šis kūnas nėra gravitaciškai pririštas prie Žemės, tad toks draugystės laikotarpis bus laikinas, tačiau itin įdomus mokslininkams. Naujasis dangaus kūnas pavadintas „2025 PN7“ ir priklauso vadinamajai Arjuna asteroidų grupei.
Tai ypatingi objektai, kurių orbitos beveik sutampa su Žemės orbita. Jie gali priartėti prie mūsų planetos taip arti, kad atrodo kaip mažieji papildomi palydovai. Tai įdomus priminimas, kad netoliese esančioje kosmoso erdvėje nuolat vyksta pokyčiai, ir kad Saulės sistema tebėra kupina paslapčių.
Mokslininkai pabrėžia, kad nors „2025 PN7“ atrodo išskirtinis, iš tikrųjų jis yra tik vienas iš daugelio tokių objektų. Kiekvienas naujas atradimas leidžia geriau pažinti mūsų kosminę kaimynystę ir suprasti, kaip Žemės gravitacija veikia mažesnius Saulės sistemos kūnus.
Kas yra „kvazipalydovai“?
„Kvazipalydovai“, tai ypatingi dangaus kūnai, kurie skrieja aplink Saulę, bet jų orbitos beveik sutampa su planetos orbita. Dėl to jie ilgą laiką išlieka netoli planetos, tarsi ją lydėdami. Jie nėra tikrieji palydovai, nes nėra gravitaciškai pririšti, bet gali atrodyti kaip artimi draugai.
Kartais tokie asteroidai būna trumpam sugauti Žemės gravitacijos ir tampa „mini Mėnuliais“. Pavyzdžiui, 2024 metais mūsų planeta sugavo kitą Arjuna grupės asteroidą, kuris kurį laiką buvo laikomas papildomu palydovu.
Mokslininkai aiškina, kad skirtumas tarp „kvazipalydovo“ ir „mini Mėnulio“ slypi jų ryšyje su Žeme, tai pirmasis išlieka laisvas, antrasis tampa laikinai pririštas.
„2025 PN7“ tėra tik laikinas Žemės draugas
Skaičiavimai rodo, kad „2025 PN7“ išliks mūsų „kvazipalydovu“ maždaug 128 metus. Tai trumpa akimirka kosmoso mastu, bet mums neįprastai ilgas laikas, per kurį asteroidas išliks arti Žemės. Po to jo orbitą pakeis subtilūs pokyčiai ir jis pereis į vadinamąją Trojano arba „arklio pasagos“ orbitą.
Nors šis laikinas kaimynas mūsų palydės tik ribotą laiką, jo stebėjimas suteiks daug svarbios informacijos apie mažųjų Saulės sistemos kūnų judėjimą. Tokie atradimai padeda suprasti, kaip formuojasi ir kinta mūsų kosminė aplinka.
Kodėl tai svarbu?
Nors „2025 PN7“ Žemei nepavojingas, jo atradimas turi didelę reikšmę. Tai tarsi natūrali laboratorija, kurioje galima stebėti, kaip mūsų planetos gravitacija sąveikauja su netoliese esančiais objektais. Be to, tokie asteroidai laikomi potencialiais ateities kosminių tyrimų ar net išteklių gavybos taikiniais, nes yra palyginti arti Žemės.
Tokie atradimai primena, kad kosmosas aplink mus nuolat kinta. Netoliese atsiranda naujų dangaus keliautojų, ir kiekvienas jų pasakoja savitą istoriją apie Saulės sistemos dinamiką. „2025 PN7“ yra vienas iš tokių paslaptingų svečių, praturtinantis mūsų supratimą apie Žemės vietą Visatoje.
Lina Snarskienė
Žurnalistė
Rašau apie sodininkystę, gamtą ir gyvenimą. Tai temos, kurios man artimos širdžiai ir šaknims. Tikiu, kad augalai moko mus kantrybės, cikliškumo ir ryšio su pasauliu, todėl savo tekstais stengiuosi ne tik dalintis žiniomis, bet ir įkvėpti gyventi lėčiau, sąmoningiau, arčiau žemės.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.