Prisijunkite
Paskelbė
Ina Jonaitienė
Paskelbta
Jau daugiau nei dešimtmetį Marso orbitoje dirba nenuilstantis kosmoso tyrinėtojas zondas „MAVEN“. Nors jo pirminė misija turėjo baigtis gerokai anksčiau, aparatas ir toliau siuntė vertingus mokslinius duomenis. Tačiau prieš kelias dienas ryšys su zondu netikėtai nutrūko, o priežastys kol kas lieka neaiškios.
Tokios situacijos kosmoso tyrimų istorijoje nėra naujiena, tačiau kiekviena jų kelia nerimą. Ypač todėl, kad „MAVEN“ nėra vien tik mokslinis instrumentas Marso orbitoje. Nuo jo veikimo priklauso ir ryšys su paviršiuje dirbančiais marsaeigiais.
Dar visai neseniai zondas veikė intensyviu režimu ir vykdė svarbius stebėjimus. Jo prietaisai rinko duomenis apie retą tarpžvaigždinę kometą 3I/ATLAS, todėl staigus tylos laikotarpis mokslininkams tapo rimtu iššūkiu. Inžinieriai dabar ieško atsakymų, kas galėjo nutikti.
Ryšio praradimas ir pirmieji klausimai
NASA inžinieriai patvirtina, kad prieš ryšio nutrūkimą jokia telemetrija nerodė gedimų. Visi zondo „MAVEN“ sistemų rodikliai buvo normos ribose, kai jis dingo už Marso horizonto per įprastą orbitos ciklą. Tačiau numatytu metu signalas taip ir neatsinaujino.
Nuo to momento praėjo jau penkios dienos, o ryšio su zondu užmegzti nepavyksta. Situacija kelia papildomų klausimų, nes problema iškilo tuo metu, kai aparatas buvo itin aktyvus. Rugsėjį ir spalį jo spektrografai net dešimt dienų tyrė kometos 3I/ATLAS cheminę sudėtį.
Mokslinė misija ir istoriniai atradimai
Zondas „MAVEN“, kurio pavadinimas reiškia „Mars Atmosphere and Volatile EvolutioN“, buvo paleistas 2013 metais. Į Marso orbitą jis sėkmingai įžengė 2014 metų rudenį, o pagrindinis tikslas buvo tirti viršutinius planetos atmosferos sluoksnius ir jų sąveiką su Saulės vėju.
Per savo veiklos metus „MAVEN“ pateikė proveržį lėmusių duomenų. Jis pirmasis tiesiogiai užfiksavo vadinamąjį atmosferos išpurškimą, tai procesą, atsakingą už Marso atmosferos nykimą. Tai tapo svarbiu žingsniu siekiant suprasti Raudonosios planetos klimato istoriją.
Svarba ryšiui su Marso paviršiumi
Moksliniai tyrimai nėra vienintelė „MAVEN“ funkcija. Daugelį metų zondas veikė kaip pagrindinė ryšio grandis tarp Žemės ir marsaeigių „Curiosity“ bei „Perseverance“. Jis perduodavo komandas ir priimdavo duomenis, kurių transporto priemonės negali tiesiogiai nusiųsti į Žemę.
Laimei, Marso orbitoje dirba ir kitas patyręs aparatas „Mars Reconnaissance Orbiter“. Jis gali perimti dalį ryšio funkcijų, todėl marsaeigiai neliko visiškai izoliuoti. Vis dėlto operacijos tapo sudėtingesnės ir mažiau lanksčios, ypač esant padidėjusiam Saulės aktyvumui.
Viltis atkurti ryšį
NASA specialistai turi didelę patirtį sprendžiant panašias problemas. 2023 metais jiems pavyko atkurti ryšį su zondu „Voyager 2“ po laikino sutrikimo. Tokie precedentai suteikia vilčių, kad ir „MAVEN“ dar gali atsiliepti.
Šiuo metu analizuojami visi turimi duomenys, siekiant nustatyti galimą gedimo šaltinį. „MAVEN“ ne kartą stebino savo ilgaamžiškumu, o jo indėlis į Marso tyrimus yra neįkainojamas. Nors kosmose niekas nėra garantuota, zondo sugrįžimas į aktyvią tarnybą būtų reikšmingas laimėjimas.
Ina Jonaitienė
Žurnalistė
Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.