Mirtinas pavojus Baltijos jūroje: kelionė virto tikru košmaru, be jokio įspėjimo išniro tylus šešėlis

Būtent tai patyrė vokiečių pora Gerd ir Anke Schekahn, kai jų asmeninis jachtos reisas virto nerimą keliančiu incidentu. Skelbiama, kad jūroje, ties Kaliningrado srities ekonomine zona, prieš jų akis išniro nežymėtas povandeninis laivas.

Iš pirmo žvilgsnio tai galėjo pasirodyti kaip tiesiog techninis nesusipratimas. Tačiau kai radijo ryšys nebuvo užmegztas, o povandeninis laivas tęsė kursą tiesiai į jachtą, pora buvo priversta skubiai keisti kryptį. 

Toks elgesys, vykstant tarptautiniuose vandenyse, kur galioja laisvos navigacijos teisė, signalizuoja ne apie techninę klaidą, o apie tyčinį veiksmą, galbūt net tam tikros žinutės perdavimą.

Nuo Władysławowo iki Klaipėdos

Gerdas ir Anke išsiruošė į vasaros kelionę jachta „Emaloca“. Pora iškeliavo iš Lenkijos Władysławowo uosto į Klaipėdą. Maršrutas gerai pažįstamas, ne pirmą kartą plauktas, tačiau šįsyk nuotykis virto akistata su neaiškia karine grėsme. 

Jų pasakojimu, laivas, kuris neturėjo jokių skiriamųjų ženklų, neatsiliepė į radijo kvietimus ir kurį laiką plaukė greta jų, kone pusvalandį. Galiausiai jis tiesiog pradingo iš matymo lauko. Porai neliko nieko kito, kaip tik manyti, kad tai Rusijos karininkų rankų darbas.

Incidentas įvyko tarptautiniuose vandenyse, tačiau šalia Kaliningrado srities, o tai yra išskirtinė ekonominė zona, kur Rusija turi teisę naudoti jūros resursus, bet neturi teisės riboti laivybos. 

Tai reikštų, kad vokiečių jachta teisėtai kirto tą teritoriją, kaip ir ankstesniais metais. Visgi šįkart kelionė baigėsi įtampa ir nerimu.

Ar tai provokacija, ar žvalgyba?

Kai Gerdas ir Anke pasiekė Klaipėdą, jie sužinojo, kad panašių įvykių daugėja – kitų laivų įgulos irgi pastebėjo nepažymėtus laivus ar patyrė GPS signalo trikdžius. 

Šiuos trikdžius patvirtino ir žinomas poliarinių ekspedicijų dalyvis Arvedas Fuchsas, teigdamas, kad „niekada nėra patyręs tokių intensyvių trikdžių“.

Vokiečių žiniasklaida, cituodama ekspertus, primena, jog būtent birželio mėnesį NATO kasmet rengia savo jūrines pratybas Baltijos jūroje, o Rusija dažniausiai vėliau. Visgi šiais metais, atrodo, kad abi pusės pradėjo veikti tuo pačiu metu. Toks kalendorių susikirtimas daro situaciją dar sudėtingesnę.

Baltijos jūra – ramybė tik iš pirmo žvilgsnio

Baltijos regionas jau seniai nebėra geopolitinės ramybės zona. Po Rusijos invazijos į Ukrainą NATO padidino savo karinių pajėgų buvimą regione. 

Karinių jūrų pajėgų fregatos, žvalgybos misijos, oro patruliavimas – visa tai tampa kasdienybe. Kaip pažymi vokiečių fregatos vadas Steffanas Langegas, dabartinė padėtis „primena Šaltojo karo laikus“.

Šalys demonstruoja jėgą, ir tai neišvengiamai paliečia civilius, net ir tokius kaip Gerdas ir Anke, kurie tiesiog norėjo vasariškai paplaukioti jūra. Dabar jų istorija jau nebe privatus išgyvenimas, bet ir geopolitinio įtampos simptomas.

Ką reiškia šis incidentas?

Nors vokiečių porai pavyko sėkmingai pasiekti Lietuvą, jų išgyvenimas rodo, kaip net civilinėje jūroje žmonės tampa geopolitinių jėgų susidūrimo tašku. 

Nežymėti povandeniniai laivai, tyla eteryje, GPS trikdžiai – visa tai nėra atsitiktiniai nutikimai, o ženklai, kad jūrinis saugumas tampa vis labiau pažeidžiamas.

Incidentas dar kartą primena, kad net ir šiuolaikinėje Europoje, kurioje galioja teisės, standartai ir sutartys, galia ir baimė vis dar žaidžia pagal savas taisykles.