Prisijunkite
Rusijos kariuomenė dar kartą pabandė panaudoti prieš metus nesėkmingai išbandytą ginkluotės sprendimą, tai vadinamuosius „vėžlių tankus“. Tai masyvūs šarvuoti aparatai, aprengti geležinėmis kupolo formos apsaugomis. Tokių tankų tikslas yra atsilaikyti prieš Ukrainos bepiločių atakas. Tačiau realybė parodė, kad šis sprendimas veikiau primena beviltišką eksperimentą nei efektyvų kovos metodą.
Pavadinimą „vėžlio tankas“ šie aparatai pelnė dėl neįprastos išvaizdos. Ant klasikinio T-72 tipo tanko rusų inžinieriai uždėjo storą geležinį kupolą, kuris primena vėžlio kiautą. Iš pirmo žvilgsnio tokia konstrukcija turėtų apsaugoti tanką nuo atakų iš viršaus, pirmiausia nuo dronų kamikadzių. Tačiau šis gynybos metodas ne tik neužtikrina reikiamos apsaugos, bet ir kelia papildomų problemų.
Kupolas apsunkina tanko judėjimą, trukdo įgulos matomumui ir riboja ginklo valdymo galimybes. Tokie tankai tampa lėtesni, nes sveria daugiau ir sunaudoja daugiau degalų. Visa tai silpnina tankų efektyvumą mūšio lauke, ypač tada, kai svarbi greita reakcija ir manevravimas.
Bandymas įgyti pranašumą virto nesėkme
Nepaisydami praėjusių nesėkmių, rusai vėl į kovą pasiuntė tokius tankus. Ukrainos kariuomenė neseniai paviešino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas naujas bandymas pralaužti gynybines pozicijas šiais „vėžliais“.
Rezultatas pasirodė toks pat kaip anksčiau visos mašinos buvo sunaikintos per kelias minutes, o jų įgulos žuvo. Sprogimai buvo tokie stiprūs, kad kai kurie tankai tiesiog subyrėjo į metalo laužą.
Analitikai pabrėžia, kad tokie tankai, daugiau desperacijos išraiška nei realus taktinis sprendimas. Net patys Rusijos šaltiniai, vertindami šiuos tankus, pripažįsta jų ribotumą ir mažą praktinį efektyvumą.
Istorinės paralelės ir pamirštos pamokos
Panašių idėjų buvo ir praeityje. Vienas iš žinomiausių pavyzdžių „Skraidantis Dramblys“, britų supertanko prototipas iš Pirmojo pasaulinio karo laikų. Šis projektas taip pat siekė apsaugoti įgulą masyviu šarvuotu korpusu, tačiau dėl prasto mobilumo ir milžiniško svorio jis taip ir nebuvo įgyvendintas. Šios istorijos pamokos, panašu, Rusijos strategų nepasiekė.
Vietoje to, kad būtų investuojama į išmanesnes technologijas ar taktinius sprendimus, pasirenkami atgyvenę, neveiksmingi metodai. Tai rodo tam tikrą stagnaciją arba nepasitikėjimą moderniomis priemonėmis, kurios reikalauja sudėtingesnio planavimo bei resursų.
Ar tokia taktika turi ateitį?
Atsakymas, ko gero, yra neigiamas. Dabartinė karo eiga rodo, kad bepiločių orlaivių ir tikslinės artilerijos vaidmuo yra lemiamas. Tokie griozdiški, sunkiai valdomi ir lengvai pastebimi taikiniai neturi jokios realios galimybės išgyventi šiuolaikiniame mūšio lauke. Net ir tvirta išorė neapsaugo nuo pažangių kovos priemonių, kurios geba smogti taikliai ir efektyviai.
Žinoma, kai kuriais atvejais masyvi konstrukcija gali būti naudinga, tačiau tik tuo atveju, jei ji derinama su protingu dizainu ir aukšto lygio taktiniu išmanymu. Vien tik storas šarvas be lankstumo ir mobilumo, tai tarsi šarvuotas lavonas, negebantis prisitaikyti prie šiuolaikinių karo realijų.
Ukrainos atsakas ir gynybos pasirengimas
Ukrainos kariai į šią ataką sureagavo greitai ir profesionaliai. Jie parodė, kad net ir atrodantys grėsmingai priešai gali būti nugalėti, jei naudojami tinkami įrankiai ir taktika. Tai liudija ir naujausi vaizdo įrašai, kuriuose matyti sunaikintų tankų liekanos ir greitai sureaguojantys gynėjai.
Tai dar kartą primena, kad ne tanko dydis ar jo išvaizda lemia pergalę, o gebėjimas prisitaikyti, strateginis mąstymas ir tikslus veikimas. Todėl kiekviena nesėkminga Rusijos ataka tik sustiprina Ukrainos ryžtą ir pasitikėjimą savo jėgomis.
Rekomenduojame perskaityti
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti