Kyla įtampa dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje: Balkanų valstybių vadovai išreiškė nepasitenkinimą

Ypač tai atsiskleidžia tada, kai viena iš kandidačių, šiuo atveju Ukraina, susilaukia išskirtinio dėmesio, nors jos kelias į narystę vos prasidėjo. Tokia situacija kelia nerimą ilgai laukiančioms Vakarų Balkanų šalims, kurios jau dešimtmečius eina narystės keliu, nuolat susidurdamos su papildomomis sąlygomis, biurokratinėmis kliūtimis ar geopolitinių interesų žaidimais.

Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius ir Bulgarijos vadovas Rumenas Radevas atvirai išsakė savo kritiką dėl siūlomos greitosios Ukrainos integracijos į ES. Pasak jų, tai ne tik nepateisinamas geopolitinis gestas, bet ir akivaizdus signalas, kad ilgamečiai narystės siekiai kai kurių šalių akyse tampa mažiau svarbūs nei momentinė politinė nauda. 

Jie kelia klausimą ar ES dar laikosi savo pačios nustatytų standartų, ar viskas priklauso nuo to, kas šiuo metu geopolitiškai svarbiausias? Ši diskusija nėra vien apie Ukrainą. Ji atskleidžia platesnę dilemą – kaip Sąjunga derina vertybes su interesais, kaip išlaikyti pasitikėjimą institucijomis ir kaip išvengti narystės proceso politizavimo. 

Ypač dabar, kai geopolitinė įtampa Europoje pasiekė aukščiausią tašką nuo Šaltojo karo laikų, būtina atsakyti į klausimą, kas iš tikrųjų lemia, kuri šalis vertinama kaip pasiruošusi tapti ES nare?

Beširdis pažeminimas Vakarų Balkanams?

Pasak Kroatijos prezidento Zorano Milanovičiaus, planai dėl Ukrainos greitos narystės Europos Sąjungoje yra įžūlus įžeidimas toms šalims, kurios narystės siekia dešimtmečius. 

Jis įvardijo Juodkalniją bei Šiaurės Makedoniją kaip valstybes, kurios kantriai vykdė reikalavimus, bet nebuvo įtrauktos į spartesnį stojimo kelią. 

„Atrodo, kad kai kuriems Briuselio biurokratams Ukraina tapo apsėdimu. Jie mato ją kaip savo būdą išsaugoti įtaką, bet pamiršta teisingumą tiems, kurie laukė ilgai“, – pareiškė jis.

Panašios pozicijos laikosi ir Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas. Jo teigimu, jei Ukraina bus priimta prioritetiniu būdu, neatsižvelgiant į narystės kriterijus ar būtinas reformas, tai bus labai blogas signalas visam regionui. 

„Tai suduos smūgį šalių, tokių kaip Šiaurės Makedonija, pasitikėjimui ES sąžiningumu“, – sako jis.

Šiaurės Makedonijos klausimas išlieka atviras

Bulgarija ne kartą buvo apkaltinta stabdanti Šiaurės Makedonijos stojimo derybas, tačiau prezidentas Radevas tokias kalbas griežtai atmeta. Jo teigimu, problema slypi pačios Makedonijos nenoro laikytis Kopenhagos kriterijų, ypač žmogaus teisių srityje. 

„Mūsų reikalavimas labai konkretus ir aiškus – įtraukti bulgarų mažumę į konstituciją. To nepadarius, derybos negali judėti į priekį“, – pabrėžia Radevas.

Pasak jo, Sofija nesiekia konflikto, tačiau turi teisę ginti savo piliečių interesus ir istorines tiesas. 

„Tai dvišalis klausimas, kuris negali būti ignoruojamas tik todėl, kad šiuo metu ES geopolitinės akys nukreiptos kitur“, – teigia Kroatijos vadovas Milanovičius, palaikydamas Bulgarijos poziciją.

Ukrainos išskirtinumas kelia įtampą

Ukraina, kuri tik 2022 metais oficialiai tapo šalimi kandidate į ES, šiuo metu susilaukia itin palankaus dėmesio iš Vakarų lyderių. Jos kova su Rusijos agresija kelia simpatijas, o daugelis politikų nori parodyti solidarumą. Vis dėlto, kaip primena Radevas, „solidarumas neturi išstumti principų“.

Anot kritikų, narystės procesas negali tapti diplomatinės simpatijos priemone. Ukrainos valstybei dar trūksta politinio stabilumo, finansinio savarankiškumo ir tikslaus teritorinio apibrėžimo. 

Šie kriterijai yra esminiai stojimo procese. Todėl spartus įstojimas be jų būtų pavojingas precedentas visai Bendrijos plėtros politikai.

Nelygios sąlygos – ilgalaikės pasekmės

Vakarų Balkanų šalys vis dažniau kalba apie dvigubus standartus. Nors jos vykdo ES reikalavimus, priėmimo procesas dažnai stringa dėl papildomų sąlygų ar politinių sprendimų. 

Tuo tarpu Ukrainai numatomas išskirtinis kelias gali ne tik supriešinti šalis tarpusavyje, bet ir pakirsti pasitikėjimą visa ES plėtros sistema.

Ar Europa pasiruošusi rizikuoti stabilumu regione, siekdama trumpalaikės politinės pergalės? Tai klausimas, kuris, pasak Balkanų lyderių, turi būti atsakytas ne tik Briuselyje, bet ir visose narystės siekiančiose šalyse. Nes tikrosios narystės vertė matuojama ne greičiu, o teisingumu.